- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų apklausai rodant, jog nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai dažniau aukojo aukštąjį išsilavinimą turintys sostinės gyventojai bei valdančiųjų rėmėjai, ekspertai tai aiškina didesniu Rusijos keliamos grėsmės ir geopolitinės situacijos suvokimu.
„Susumavus išsilavinimo įtaką ir dešiniųjų partijos elektoratą, kuriems Rusijos probleminis klausimas yra žymiai svarbesnis negu kitų partijų elektoratui, susidaro įspūdis, kad tai susiję su tuo, kiek žmonės yra įsigilinę, kiek jie žino apie Rusijos grėsmę, karą, kiek paliečia mus galiausiai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis.
„Kuo labiau išsilavinę žmonės, tuo geriau supranta tokius bendresnius dalykus, kartu siejant tai ir su Lietuvos padėtimi“, – teigė VU TPSMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
BNS užsakymu vasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad per 40 proc. Lietuvos gyventojų aukojo Ukrainai. Daugiau aukojo turintys aukštąjį išsilavinimą, verslininkai bei specialistai, tarnautojai, gyvenantys Vilniuje. Aktyviausiai tai darė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (66 proc.), Liberalų sąjūdžio (57,6 proc.) ir Laisvės partijos (53,1 proc.) rėmėjai.
Kuo labiau išsilavinę žmonės, tuo geriau supranta tokius bendresnius dalykus.
M. Jastramskio vertinimu, šios gyventojų grupės karą Ukrainoje vertina ir galimos grėsmės Lietuvai kontekste, o minėtos partijos dar prieš Rusijos invaziją akcentuodavo šios šalies kaimynams keliamą pavojų.
„Tai susiję su tuo, kaip konkrečių partijų rinkėjai supranta tą problemą kaip saugumo, kuri ir Lietuvai gali atsiliepti. Žiūrint atgal, logiška dėl to, kad dešinieji Lietuvoje iki karo Ukrainoje ir Krymo okupacijos didesnį gerokai akcentą dėdavo Rusijos grėsmei ir apskritai Rusijos problemai. Čia ilgalaikis dalykas, kuris ir aktyvuojasi labiau karo kontekste“, – BNS sakė politologas.
R. Vilpišauskas taip pat atkreipė dėmesį į sociodemografinius apklausos rezultatus, kurie rodo, kad aukoti Ukrainai buvo labiau linkę žmonės, kurie „supranta strateginius klausimus geriau, ką reiškia tokia geopolitinė krizė ir Baltijos šalių, ir Lietuvos požiūriu, kad tai yra ne tik Ukrainos bandymas atsilaikyti prieš agresorę, bet apskritai klausimas apie Europos saugumo ateitį ir Europos demokratinėms šalims svarbių vertybių gynimą“.
„Kuo labiau išsilavinę žmonės, tuo geriau supranta tokius bendresnius dalykus, kartu siejant tai ir su Lietuvos padėtimi“, – teigė mokslininkas.
Aukojimas siejasi su rūpesčiu artimaisiais
30,5 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per karo Ukrainoje laikotarpį buvo susirūpinę savo ir artimųjų saugumu: ruošėsi galimoms rizikoms, rūpinosi maisto atsargomis, aptarė su artimaisiais planus nelaimių atveju ir panašiai.
Aukojimas ir susirūpinimas dėl savo aplinkos, pasak M. Jastramkio, itin tarpusavyje susiję.
„Tarp Tėvynės sąjungos rinkėjų teikė paramą 66 proc., susirūpino – 41 proc. Palyginkime su „valstiečiais“: teikė paramą 37 procentai, mažiau, bet ir susirūpino žymiai mažiau – 22 proc., – kalbėjo mokslininkas. – Negalime pasakyti, kad valstiečių ar socialdemokratų rinkėjai išvis neaukoja, bet labai iliustratyvūs skaičiai, kad jų susirūpinimas artimaisiais yra mažesnis.“
„Tai reiškia, kad čia yra bendras šių partijų, dešiniųjų elektoratų, įsigilinimas į problemą, ir jos sureikšminimas savo prioritetuose“, – sakė jis.
Politologo teigimu, labai aiški koreliacija, susijusi su parama Ukrainai, yra išsilavinimas.
„Jei žiūrėsime, kurie neturėjo aukštojo, aukojo 38,7 proc., su aukštuoju – 60 proc., didelis skirtumas“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Kaip rodo apklausa, materialinę paramą pinigais ar daiktais Ukrainai per praėjusius metus teikė 43,8 proc. apklaustųjų.
Anot R. Vilpišausko, 40 proc. gyventojų, nurodžiusių, kad teikė paramą, tarsi neatspindi pastaruosius metus šalyje tvyrojusios nuotaikos, kad aukojo kone visa tauta.
„Vizualiai atrodo, kad gal ir dar daugiau to judėjimo įvairiomis formomis remti Ukrainą ir ukrainiečius buvo, bet tokios apklausos ir yra tam, kad tą intuiciją pagrįstų arba pakoreguotų“, – sakė jis.
M. Jastramskio teigimu, teikiant paramą koreliuoja „ir išsilavinimas, ir pajamos“, bet, mokslininko teigimu, tai „nėra tobula koreliacija“. Vienas pavyzdžių – mokytojai. Išsilavinę, paprastai daug apie pasaulį žinantys žmonės, tačiau nedidelių pajamų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko vasario 9–18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Jos metu apklausta 1003 pilnamečiai šalies gyventojai 24 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių9
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius7
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...