„Interpolo „raudonojo perspėjimo“ sistema neturėtų būti piktnaudžiaujama politiniais tikslais. Galite būti tikri, kad, jei Rusijos vyriausybė tokį perspėjimą pateiks, Europos Komisija imsis visų veiksmų, kad sumažintų bet kokį neigiamą poveikį jame nurodytiems asmenims“, – EK pranešime antradienį cituojama už vertybes ir skaidrumą atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.

Ji išreiškė palaikymą politinio įsipareigojimo idėjai, pagal kurį valstybių narių institucijos turėtų nedelsdamos pranešti Lietuvai, jei Rusijos vyriausybė pateiktų atitinkamų asmenų arešto orderius ir ekstradicijos prašymus. 

Šis pareiškimas išplatintas po jos susitikimo su Lietuvos Teisėjų tarybos atstovais.

Pasak V. Jourovos, EK žino apie Rusijos valdžios institucijų veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, susijusius su Sausio 13-osios įvykių tyrimu. Jos teigimu, šie veiksmai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.

„Europos Komisija visiškai atmeta bet kokius teiginius, kuriais siekiama iškreipti istoriją arba pavaizduoti aukas kaip smurtautojus. Komisija visiškai solidarizuojasi su Lietuva, Lietuvos žmonėmis ir jos nepriklausomais teismais“, – teigia eurokomisarė.

Laisvė, demokratija, teisinė valstybė, saviraiškos laisvė – tai Europos Sąjungos pagrindas, ir mes jas ginsime nuo bet kokio kišimosi iš išorės.

Jos teigimu, išpuolis prieš Europos Sąjungos valstybės teismines institucijas laikytinas išpuoliu prieš teisinės valstybės principą Bendrijoje.

„Laisvė, demokratija, teisinė valstybė, saviraiškos laisvė – tai Europos Sąjungos pagrindas, ir mes jas ginsime nuo bet kokio kišimosi iš išorės“, – teigia ji.

Rusijos teisėsauga pernai gruodį paskelbė, kad Sausio 13-osios byloje nuosprendį paskelbusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.

Lietuvos politikai pastaraisiais mėnesiais įvairiais lygiais kreipėsi paramos į ES ir NATO partnerius, siekiant apsaugoti teisėjus nuo persekiojimo.

Kaip reaguoti į teisėjų persekiojimą, aptarti ketina ir Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.