E. Laužiko atleidimą nagrinėjantis teismas kreipėsi į KT dėl prezidento dekreto

Teismas savo kreipimęsi prašo išaiškinti, ar prezidento Gitano Nausėdos 2019 metų liepos 30 dienos dekretas, kuriuo jis prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. Laužiko atleidimo, atitinka Konstituciją ir konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

„Teismui kilo abejonių, kuri Konstitucijoje numatyta procedūra (atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą ar apkaltos) taikytina atleidžiant iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“, – rašoma teismo pranešime.

Tolimesnis bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki KT išnagrinės šį prašymą.

Apeliacinis teismas šio ginčo nagrinėjimo ėmėsi po to, kai proceso šalys apskundė Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį priimtą sprendimą neteisėtu pripažinti Teisėjų tarybos patarimą atleisti E. Laužiką iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Šio teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Apygardos teismas tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė prašymą ištirti, ar šalies vadovo dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tiesa, dalį prašymo – kurioje prašoma ištirti dekreto ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai – KT atsisakė priimti.

Nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir dėl išaiškinimo, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Savo atleidimą apskundęs E. Laužikas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo. Šis sprendimas taip pat yra apskųstas.