Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?

„Turime apie 50 tūkst. koreguotinų žemės sklypų ir dar turime 2 tūkst. žemės sklypų, kurie yra nepažymėti kadastro žemėlapyje“, – skaičiavo Turto registravimo centro vadovė Agnė Jančiauskienė. Tačiau tai – dar ne galutinis skaičius.

Gali būti, kad dauguma savininkų nežino, kad jų sklypo ribos netikslios, jei neplanuoja sklypo parduoti. „Jeigu turtas yra parduodamas, dažniausiai savininkai atlieka kadastrinius matavimus, nes naujas įgijėjas tiesiog pageidauja žinoti ir ribas, ir plotą“, – sakė Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kodėl tik dabar paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių sklypų naudojami išeinant už ribų, aiškinama, kad praeityje matavimai nebuvo tikslūs. „Istoriškai taip yra susiklostę, kad ribos buvo kartografuojamos, kadastriniai matavimai buvo atliekami ne visada vienodu tikslumu, keitėsi teisės aktai, keitėsi matavimų technologijos“, – aiškino A. Kalantaitė.

Kaimuose žmonės iki šiol naudojasi žemėmis, kurias prieš dešimtmečius jiems agronomas atmatavo, apėjęs sklypą dvimetriu. Didelė sklypų braižymo banga buvo įstojus į ES. O bent milimetras į šoną žemėlapyje – ištisi metrai į šoną ant žemės. Klaidingai atmatavus vieną sklypą, automatiškai ir gretimi – ne ten, kur reikia. „Galiu pasakyti, plane – 1 mm, vietovėje sudaro 10 m paklaidą, – teigė A. Jančiauskienė. Dabar sklypai matuojami beveik be jokių paklaidų. – Matuojant geodeziniais matavimais yra 1 cm tikslumu nustatoma riba, na, o preliminariais matavimais tikrai žymiai mažesniu tikslumu.“

Anot Registrų centro, netiksliai išmatuotų sklypų savininkai privalo užsisakyti ir atlikti naujus matavimus. Dalį šių paslaugų teikia ir Registrų centras. Tačiau gali kilti teisinių ginčų, ypač paaiškėjus, kad svetimoje žemėje atsiduria statinių. Taip pat, pakeitus vieno sklypo ribas, gali keistis ir gretimas, tada – dar tolimesnis. Ar neteks perstumdyti viso kaimo? „Pirmiausia, žinoma, reikia kreiptis į matininką, kuris tikrina visus dokumentus ir atlieka matavimus, patikrina ribas vietovėje. Vėliau galėtų savo išvadą priimti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), na, ir jei tas ginčas, deja, neišsprendžiamas, tuomet reikėtų kreiptis į teismą“, – aiškino Turto registravimo centro vadovė.

Turime apie 50 tūkst. koreguotinų žemės sklypų ir dar turime 2 tūkst. žemės sklypų, kurie yra nepažymėti kadastro žemėlapyje.

Aplinkos ministerija teigia, jei nėra ginčių – nėra ir prievolės atlikti naujus matavimus. „NŽT informuoja savininkus, kad jo sklypo ribos netikslios ir koreguotinos, tačiau savininkui griežtos prievolės čia ir dabar atliki veiksmus teisės aktais nenumatyta“, – tikino A. Kalantaitė

Ministerija taip tas teigia, kad negali reikalauti, kad žmonės susitvarkytų vien pagal naujus registrų žemėlapius, reikia atsižvelgti, kaip sklypai naudojami faktiškai. „Pagal žemėlapį tikrai negalima nustatinėti ribų, ribos yra nustatomos ir matuojamos pagal teritorijų planavimo dokumentus ir pagal tai, kaip vietovėje yra susiformavusios“, – sakė A. Kalantaitė

Kai šalyje dešimtys tūkstančių sklypų naudojama neteisingomis ribomis, gali būti netiksliai renkami mokesčiai, taip pat valstybė gali tiksliai nežinoti, kiek turi laisvos žemės