Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų

Eglė Sakalauskaitė yra nuolatinė Šiaulių vietnamietiško maisto restoranėlio lankytoja.

„Kiekvieną kartą, atėjusi į šį restoraną, gaudavau ne tik nuostabų maistą, bet ir labai šiltą aptarnavimą bei nuoširdų bendravimą“, – teigė E. Sakalauskaitė. 

Tačiau ji liko šokiruota, sužinojusi, kad Migracijos departamentas atima leidimą gyventi Lietuvoje šį verslą įkūrusioms vietnamietėms.

„Labai neigiamai vertinu visą šią situaciją ir biurokratinę tvarką, kai mažam verslui keliami tokie aukšti reikalavimai vien dėl to, kad jį įkūrė trečiųjų šalių piliečiai“, – kalbėjo restorano lankytoja.

Leidimas gyventi Lietuvoje atimamas dėl to, kad nuo metų pradžios verslas neįdarbino lietuvių, kaip yra reikalaujama. Anksčiau moterys turėjo grožio saloną Vilniuje, kuriame dirbo lietuviai, tačiau pandemija privertė nutraukti nuostolingą veiklą. Restoranėlyje Šiauliuose dirbti liko tik jos.

„Sekmadienį negalėjome užmigti, nemiegojome tris paras, bet vis tiek turime dirbti – tai labai vargina“, – pasakojo vietnamietė Ngoc Anh Thu Vu. 

„Aš panikuoju, nes mums čia yra viskas. Tai mūsų antri namai“, – dalijosi Thi Phuong Dung Le.

Ši žinia vietnamietėms yra itin skaudi. Moterys tikina, kad gimtojoje šalyje neturi nieko, nes viską investavo į savo verslą Lietuvoje, planuodamos čia užsidirbti ir gyventi.

„Pasiskolinome pinigų iš mano šeimos ir investavome juos čia. Pardavėme namus Vietname ir investavome viską čia, nes po pandemijos nebeturėjome pinigų. Dabar mus siunčia namo, bet mes nebeturime namų“, – liūdna situacija dalijosi Ngoc Anh Thu Vu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Migracijos departamentas tvirtina, kad verslo reikalavimai buvo ignoruojami aštuonis mėnesius ir per tą laiką jos niekur nesikreipė pagalbos.

„Jos pačios turėjo pareigą pranešti, kad jų verslas susidūrė su sunkumais. Gavę tokią informaciją, mes ieškome sprendimų ir vertiname aplinkybes“, – teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tačiau vietnamietės tvirtina nesupratę, kad pažeidė taisykles. Pusseserės planavo atidaryti vietnamietiško maisto produktų parduotuvę Šiauliuose, kur turėjo įdarbinti lietuvius. Moterims pikta, kad Migracijos departamentas staiga atėmė leidimą gyventi, neperspėjo iš anksto ir nesuteikė galimybės pasitaisyti.

„Kodėl jūs nieko nesakėte, neperspėjote mūsų prieš priimant šį sprendimą, neatsiuntėte jokių pranešimų? Tik bam – iki tol nesakę nieko“, – nuogąstavo vietnamietė.

Kavinės lankytojai taip pat abejoja Migracijos departamento sprendimų teisingumu.

„Esam pratę, kad turėtų būti įspėjimai, pranešimai. O čia tiesiog iš karto. Ir dar pagalvojus, kad tai ne koks paprastas dalykas, pavyzdžiui, nesumokėta sąskaita. Tai yra verslas, į kurį daug dalykų įeina ir tai užsieniečių verslas Lietuvoje. Įdomu, kad taip viskas vyksta“, – kalbėjo kavinės lankytoja Gintarė

„Tai visiškai nenormalu. Manau, kad visa perspėjimo ir informavimo sistema turėtų būti kitokia. Dabar apie leidimo panaikinimą pranešama tik tada, kai sprendimas jau priimtas. Tai nenormalu“, – nuomone dalijosi kita kavinės lankytoja Onyx.

Vietnamietės žada kovoti, vis dar dirba ir ieško išeičių kartu su savo advokatu. O Migracijos departamento direktorė teigia, kad yra ir kitų sprendimo būdų, tačiau pabrėžia, kad nebeturėdamos leidimo verslo pagrindu gyventi Lietuvoje, jos vis tiek turės bent trumpam išvykti iš šalies.

„Tai nereiškia, kad jos ateityje vėl negalės tuo pačiu pagrindu gauti leidimo gyventi, jei sutvarkys verslą ir atitiks įstatymo reikalavimus. Kitas variantas – daugelis užsieniečių Lietuvoje turi leidimą gyventi kitu, pavyzdžiui, darbo pagrindu“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Jei per 14 dienų nuo leidimo panaikinimo vietnamietės neišvyks iš Lietuvos, jos gali būti deportuotos. Žmonės internete jau sukūrė peticiją, kad užsienietėms būtų leista likti.