Dėl prastai išlaikyto matematikos egzamino liks tūkstančiai laisvų studijų vietų?

Dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų aukštosiose mokyklose šiemet liks keli tūkstančiai neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų, sako šalies universitetų vadovai ir švietimo ekspertai.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas teigia, kad tikrasis problemos mastas paaiškės rugsėjį ir kviečia ministeriją analizuoti, kodėl šio egzamino, privalomo norint įstoti į nemokamą studijų vietą, rezultatai yra tokie blogi.

„Ko laukti rugsėjį – turbūt, laukti neužpildytų valstybės finansuojamų vietų. Turbūt, tai yra neišvengiama pasekmė. Kadangi yra pinigai skirti, manau, yra labai svarbu, kad šios lėšos būtų racionaliai paskirstomos. Tai – ministerijos kompetencija, tikiuosi, ministerija tarsis ir visi kartu žiūrėsime, kaip jas panaudoti stiprinant aukštojo mokslo sistemą“, – BNS sakė  R. Petrauskas.

Šiemet ketvirtadaliu padidinus valstybės finansuojamų studijų skaičių, jų yra per 16 tūkstančių, tuo metu norint nemokamai studijuoti būtiną matematikos egzaminą išlaikė tik apie 10 tūkst. kandidatų.

R. Petrauskas mano, kad neužpildytų vietų gali būti „bent keli tūkstančiai“.

„Yra tam tikras neatitikimas to, ko mokoma mokykloje ir ko reikalaujama egzamino metu. Nes trečdalis neišlaikiusių yra neracionalus dydis, nors nesu ekspertas (...). Tai yra valstybinė problema, manau, norime ir turime prisidėti sprendžiant šį reikalą, ieškoti atsakymų“, – sakė jis, paklaustas, ar sieks, jog ministerija įvertintų tokių rezultatų priežastis.

Jis įsitikinęs, kad ugdymo programų rengėjams būtina atsakyti, ko norima iš matematikos dėstymo mokyklose ir sako, jog universitetas ketina „prisiimti atsakomybę su ministerija peržiūrinti iš esmės šį dalyką“.

„Pedagogų rengimas yra viena dalis, antra, ko turi būti mokoma, kas turi būti ugdoma, trečia – ko turi būti klausiama per egzaminą“, – sakė VU rektorius.

Prognozuoja 6 tūkst. laisvų vietų

Buvusi švietimo viceministrė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl abiturientų nesėkmės egzamine, įvertinus ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, dėl stojančiųjų pakartotinai, neužpildyta aukštosiose mokyklose gali būti apie 6 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

„Aš asmeniškai prognozuoju, kad gali likti iki 6 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose. Tas studijų vietų „pūtimas“ alina aukštąjį mokslą, nes pinigai, kurie galėtų būti skirti aukštojo mokslo kokybei, didinant vieno studento finansavimą, jie skiriami pučiant studijų vietų skaičių, tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas priimama nemažai tų žmonių, kurie net negali jose studijuoti“, – BNS sakė N. Putinaitė.

Tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas priimama nemažai tų žmonių, kurie net negali jose studijuoti.

Ji taip pat mano, kad ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra turėtų atlikti atskirą tyrimą, kodėl šiųmetiniai rezultatai taip smarkiai skiriasi lyginant su pernykščiais rodikliais. Ekspertė tai aiškina užduočių sudėtingumu ir mano, jog dėl skirtumų labiausiai nukentėjo būtent šiųmetiniai abiturientai.

„Lygis negali taip skirtis. Reiškia, arba buvo užduotys suformuluotos sunkesnės, arba suformuluotos nesuprantamai – tą reikėtų išsiaiškinti. Žinoma, daugiausiai kalbama apie tai, kad yra neaukštas matematikos žinių lygis, bet kad yra neaukštas lygis, rodė ir tarptautiniai tyrimai – čia nereikia matematikos egzamino. Egzaminas parodo tik užduočių sunkumą, nes jis gali būti toks, kad jį visi išlaiko. Ir tai nepriklauso nuo žmonių lygio, priklauso nuo sudarytojų“, – įsitikinusi N. Putinaitė.  

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad matematikos egzamino rezultatai byloja apie sudėtingą švietimo sistemos situaciją, turint omenyje, kad trečdalis egzaminą pasirinkusiųjų, mokęsi šio dalyko dvylika metų, po keturias ar penkias pamokas per savaitę, nesurinko būtino minimumo.

„Klausimas, kaip galima pasiekti, kad mokinys, mokydamasis 12 metų, turėdamas 4,5 pamokas per savaitę, nepereina minimumo. Tai – neįtikėtina, nekalbame apie gerą vertinimą, kalbame apie ribos praėjimą, kuriam 11-12 klasėje mokytis nereikia, pakanka dešimtos klasės, pagrindinės mokyklos žinių. Situacija apgailėtina“, – BNS sakė jis.

Vilniaus licėjaus vadovas įsitikinęs, kad priežasčių šiai nesėkmei yra bent kelios ir jas, jo nuomone, turėtų analizuoti bei įvardinti ministerija. S. Jurkevičius teigiamai vertina kriterijų, jog matematikos egzamino išlaikymas yra būtinas norint studijuoti nemokamai.

Klausimas, kaip galima pasiekti, kad mokinys, mokydamasis 12 metų, turėdamas 4,5 pamokas per savaitę, nepereina minimumo.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje ši riba dar nėra aukšta, sudaromos prielaidos patekti mokiniams, kurie nėra pasiruošę studijoms aukštosiose mokyklose. Ši riba sudaro prielaidas apsaugoti Lietuvą nuo mokinių, kurie nėra pasiruošę studijoms“, – kalbėjo jis. 

„Padėtis nekis nei kitąmet, nei dar kitais metais. Čia reikia, kad institucijos, atsakingos už švietimą, įvardintų priežastis eilės tvarka, pagal svarbą ir kiekvieną iš jų pakomentuojant. Tai būtų solidu ir rimta“, – pridūrė Vilniaus licėjaus direktorius.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų, pernai šis rodiklis buvo 82,09 procento. Iš viso šiemet egzaminą laikė 15,2 tūkst. kandidatų.

Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, būtina turėti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, kurio įvertinimai įskaitomi, egzaminą išlaikius ne žemesniu kaip B1 lygiu.

Nepanaudotas lėšas siūlo skirti krepšelių didinimui

Dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų šiemet daliai valstybės finansuojamų vietų liksiant tuščioms, nepanaudotas lėšas Studentų sąjunga siūlo nukreipti studijų krepšelių indeksavimui arba vyresniųjų kursų studentams.

Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.

„Ne vienerius metus buvo taikyta praktika, kai nepanaudotos lėšos buvo padalinamos aukštosioms mokykloms pagal studentų priėmimo rezultatus, kaip skatinimo forma už tai, kad jos laikėsi priėmimo reikalavimų. Pagrindinė tokio lėšų skirstymo pasekmė – aukštojo mokslo sektorius prarado galimybę įsisavinti lėšas per visą studijų laikotarpį. Šiemet turime neužlipti ant 2018 metų grėblio ir lėšas nukreipti tiesiogiai į studentus,“ – siūlo E. Sarkanas.

Jo manymu, likusios lėšos turi būti nukreiptos į aukštojo mokslo kokybės gerinimą arba studijų prieinamumo didinimą, t.y. siūloma arba šiemet indeksuoti studijų krepšelius taip didinant finansavimą vienam studentui, arba „sudaryti galimybes tuos krepšelius panaudoti vyresnio kurso ar aukštesnės pakopos studentams, studijuojantiems savo lėšomis“.

Šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą, būtiną norint studijuoti aukštąjį mokslą valstybės finansuojamoje vietoje, išlaikė apie 10 tūkst. kandidatų, kai nemokamų studijų vietų yra per 16 tūkstančių. Ekspertų vertinimų, rugsėjį gali likti neužpildyta iki 6 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, būtina turėti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, kurio įvertinimai įskaitomi, egzaminą išlaikius ne žemesniu kaip B1 lygiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Margo 2/2.2

Margo 2/2.2 portretas
Dar kalbama, kad gali likti 6 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose ir būtų puiku, kad reikalavimų kartelė nors kiek nusileistų, kad norintys studijuoti mūsų vaikai, galėtų tęsti studijas. Ar Lietuvai nereikia išsilavinusių žmonių? Anot, gerb.N.Putinaites komentaro BNS, atrodytų, kad nereikia, nes, jei taip nutiktų, tai būtų studijų vietų "pūtimas", nes pinigai būtų panaudoti ne aukštojo mokslo kokybei ar vieno studento finansavimo didinimui. Ji teigia, kad jei vistik bus daugiau valstybės finansuojamų vietų, "tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas priimama nemažai tų žmonių, kurie net negali jose studijuoti". Bet palaukite(!) - jei už tas pačias studijas mes mokėsime, tada jau tapsime protingesniais ir galinčiais studijuoti?

Margo 2/2

Margo 2/2 portretas
Ar šiems žmogeliukams kelias atviras ir jie šaunuoliai bei po 7 metų nemokantis rašyti matematikas taps skyriaus vadovu ir puošis laurų vainiku, nors mano dukra taisys jo raštus ir ruoš pasisakymui kalbas bei skaidres? Visi sako, kad "dabar vaikai kitokie", o programos? Ar jų sudarytojai įvertina naujosios kartos mąstymo, informacijos imlumo pokyčius? Ar kol patvirtina, naujovės vėl pasensta? Visi skelbia, kad matematikos rezultatai smunka jau ne vienerius metus ir bandomieji testai šaukte šaukė, kad mūsų vaikams išmokti matematiką sunku. Ir problema ne pati matematika, o jos mokymo metodai, pateikimas, sudominimas dėstomu dalyku. Gal matematiką vertėtų dėstyti ne tik pagal lygius, bet ir mažesnėse 8-10 mokinių grupėse? Ar mokinukai kalti, kad ne visose gimnazijose buvo skirstoma pagal lygius?.

Margo 1/2

Margo 1/2 portretas
Sveiki, esu abiturientes mama. Dukra humanitarė. Matematiką mokėmės ir papildomai, nes pamokų nepakakdavo ir, deja, vistiek dukrai šis egzaminas nepasisekė, nors kiti dalykų balai geri. Dukra svajoja studijuoti lietuvių kalbą jau ne vienerius metus, puikiai sekasi kūryba, tikrai nėra kvailas ar negabus vaikas (ir tai ne mamytės perekšlės, o mokytojų nuomonė), yra atstovavusi gimnaziją konkursuose. Esame vidutinė lietuviška pinigais neaptekusi šeima ir reikia arba visiškai atsisakyti studijų, arba rinktis mokamas studijas, kas šeimai bus gana sunku. Todėl labai skaudina nuomonės komentaras "tokiems abiturientams derėtų gerai pagalvoti, ar verta siekti aukštojo išsilavinimo." O kaip tada, jei rezultatas atvirkštinis: jaunas žmogutis puikiai moka matematiką, bet nesugeba minčių raiškiai reikšti ir klaidų rašybos begale, kuris "Ū" rašo, ten, turi būti nosinės raidės?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių