Dėl judėjimo ribojimų migrantams spręs teismas, šimtui jų VSAT prašys sulaikymo

Valstybės sienos apsaugos tarnyba skaičiuoja, jog šiuo metu yra Lietuvoje gyvena 2,5 tūkst. neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų, jiems draudžiama palikti apgyvendinimo vietas. Pasak pasieniečių vado pavaduotojo Rimanto Petrausko, maždaug 1,5 tūkst. asmenų turi būti grąžinti į kilmės šalis, likusieji dar ginčija sprendimus nesuteikti prieglobsčio.

Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius. Pirmuosius du kartus tą daro institucijos, trečiąjį – teismas.

Kadangi daugelis neteisėtų migrantų į Lietuvą pateko pernai vasarą, šiuo metu artėja 12 mėnesių terminas, tad dėl atvykėlių likimo VSAT turi kreiptis teismą. Pasieniečiai gali prašyti arba juos sulaikyti, arba leisti gyventi savarankiškai, numatant prievolę reguliariai „pasirodyti“, arba apgyvendinti stovyklose, sudarant galimybę iš jos išeiti.

„Po 12 mėnesių mums nebelieka teisinio pagrindo žmonių laikyti centruose. Siekiant užtikrinti grąžinimo procedūros vykdymą, kreipsimės į teismą dėl tolesnio jų apgyvendinimo“, – BNS trečiadienį kalbėjo R. Petrauskas.

Anot pasieniečių vado pavaduotojo, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau „maždaug šimtui“ bus prašoma taikyti sulaikymą, ribojant išėjimą iš apgyvendinimo vietos.

„Tai tokie žmonės, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, kurie yra įtariamieji ir panašiai“, – sakė R. Petrauskas.

„Apie 50 proc. pasišalina“

VSAT atstovo teigimu, daugumai migrantų teismas turėtų skirti apgyvendinimą centruose, sudarant galimybę jį palikti.

Pasak R. Petrausko, teisme visos bylos turės būti išnagrinėtos iki sueinant 12 mėnesių terminui. Skaičiuojama, kad vien liepą sprendimas turės būti priimtas dėl 1,5 tūkst. migrantų.

Po 12 mėnesių mums nebelieka teisinio pagrindo žmonių laikyti centruose. Siekiant užtikrinti grąžinimo procedūros vykdymą, kreipsimės į teismą dėl tolesnio jų apgyvendinimo.

Jis atkreipė dėmesį, kad, remiantis dabartinėmis tendencijomis, dalis migrantų, kurie nebus toliau sulaikyti, greičiausiai pasišalins iš Lietuvos.

„Iš dabartinės situacijos matome, kad apie 50 proc. pasišalina. Ta dalis gali augti, gali mažėti“, – kalbėjo jis.

Anot R. Petrausko, pasišalinusius migrantus kitos ES šalys galės sulaikyti ir grąžinti atgal į Lietuvą, tuomet dėl jų likimo vėl spręstų teismas.

„Vėl būtų taikomos tos pačios priemonės“, – kalbėjo pasienietis.

Tolesnis likimas

Suėjus 18 mėnesių terminui, tiek sulaikyti, tiek centruose gyvenantys migrantai privalės juos palikti. Tačiau šiuo metu galiojantis įstatymas numato, jog tokiu atveju jie vis tiek šalyje negalės teisėtai dirbti.

Neteisėto migrantų antplūdžio metu į šalį patekusiems užsieniečiams, negavusiems prieglobsčio ir laukiantiems deportacijos, draudžiama penkerius metus suteikti leidimą laikinai gyventi ir dirbti.

Kaip diskusijoje Prezidentūroje sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, tai gali sukelti neteisėto darbo, išnaudojimo problemas.

„Atskirais atvejais tai gali paskatinti nusikalstamą elgesį, didinti ksenofobines visuomenės nuotaikas. Na, užsisuka tokia spiralė“, – kalbėjo E. Leonaitė.

Pernai teikdama įstatymo projektą Vidaus reikalų ministerija siūlė palikti galiotų metų terminą, tačiau Seime buvo nuspręsta numatyti penkerius.

Kaip BNS sakė Vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek, šiuo metu parlamente bandoma vėl sugrąžinti buvusią tvarką.

„Tai – Seimo nario pasiūlymas. (...) Jis dabar svarstomas komitetuose, dėl šio klausimo balsavimas greičiausiai bus prieš Jonines“, – sakė ministerijos atstovė.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.