Vienai bažnyčiai Šiauliuose labai brangiai kainuoja šildymas. Per mėnesį tenka pakloti po kelis šimtus eurų vien už šildymą. Didesnės bažnyčios šalčiausiais mėnesiais moka arti tūkstančio.

„Visoms bažnyčioms, tikrai ne tik apie save galvojame, yra didelė bėda. Tokią žiemą kaip ši, išleidžiame apie 2,5 tūkst. eurų vien už šildymą“, – teigė Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas Gintaras Antanas Jonikas.

LNK stop kadras.

O štai kita Šiaulių bažnyčia per mėnesį šildymui atseikėja po 800 eurų. Klebonas tikina, kad išsiversti kasmet vis sunkiau.

„Atvirai pasakius, per žiemą įsiskoliname, o vasarą išsilyginame“, – pasakojo Šiaulių Šv. Jurgio parapijos klebonas Saulius Matulis.

Seime pasirodė siūlymas bažnyčioms šią šildymo naštą palengvinti. Norima religines bendruomenes prilyginti buitiniams elektros ir dujų vartotojams, mat dabar bažnyčios priskiriamos prie verslų, kurie moka 21 proc. pridėtinės vertės mokestį.

„Jie neturėtų būti pripažinti kaip verslo subjektai, nes jie nevykdo veiklos, jiems niekas nedotuoja, jie iš gyventojų suneštų aukų turi išsilaikyti pastatą, o kur dar dažymai, remontai. Viskas sueina į vieną“, – akcentavo Seimo narė Daiva Petkevičienė.

Jei Seimas patvirtintų pataisas, bažnyčios už šildymui sunaudotą elektrą ir dujas mokėtų kaip visi gyventojai – su PVM lengvata. Anot kunigų, tai būtų teisinga ir padėtų sutaupyti.

„Bažnyčia išsilaiko iš aukų, o tikintieji jau yra sumokėję mokesčius valstybei, tai koks dar gali būti dar papildomas apmokestinimas“, – piktinosi bažnyčios klebonas.

„Kaip žinote, mūsų tikintieji yra garbaus amžiaus, senjorai. Tai faktiškai atrodo, kad mes patys apmokame dvigubus tarifus, nes jie iš pensijos meta ta pinigėlį“, – kalbėjo S. Matulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiauliečiai siūlymus pasitinka dvejopai. Ne visiems rūpi bažnyčioje renkamos aukos ir jų panaudojimas.

Tačiau, anot kunigų, šilumą mėgsta visi. Bažnyčioje norima jausti komfortą, tik jis, deja, kainuoja brangiai.

„Kaip galime būti prilyginami verslui, juk žmogui tai yra tikėjimas, malda. Turbūt valstybė turėtų sudaryti tam sąlygas, kurios būtų palankios, nes niekam nemalonu ateiti ten, kur šalta“, – pabrėžė Šiaulių šv. Jurgio parapijos klebonas.

„Tai yra svarbu žmonėms, ypatingai senatvėje: yra sąnariai, ligos, yra maži vaikai. Tiesiog norėtųsi gyventi civilizuotai“, – sakė G. A. Jonikas.

Maža to, sutaupytus pinigus už šildymą bažnyčios išleistų kitur. Vienos gal imtųsi remonto, kitos padėtų vargstantiems.

„Mes maitiname varguolius. Tai kodėl negalime tuos pinigus nukreipti į socialinę pagalbą? Tai būtų daug svarbiau nei tie pinigai, kaip sakoma, kurie išeina per kaminą“, – akcentavo klebonas.

Seime pataisas inicijuojantys parlamentarai akcentuoja kaimus ir jų mažas bažnyčias, tačiau beveik visos jos visai neturi šildymo. Tad mažosiose bažnyčioje ir toliau tektų žiemą šalti.