Baltijos jūra tampa „neprognozuojama“

Nuo ekologijos iki politikos

Verta prisiminti, kad 1992 m., kai Kopenhagoje Vokietijos ir Danijos iniciatyva buvo kuriama Baltijos jūros valstybių taryba, į ją įėjo visos Baltijos jūros pakrantės šalys, įskaitant ir Rusiją. Tokia taryba buvo reikalinga aptarti Baltijos jūros šalių bendriems reikalams po Sovietų Sąjungos griūties. Į šią tarybą pasiprašė su Baltijos jūra nesusietos Norvegija ir Islandija. Baltijos jūros taryboje yra ir Europos Komisija.

Ši taryba buvo sukurta kaip organizacija, kuri rūpintųsi ypač jautrios Baltijos jūros ateitimi, jos ekologija.

Pastaruoju metu taryboje neišvengiama ir aštrių politinių reikalų, nes situacija Baltijos jūros regione vis labiau kaista.

2022 m. pavasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, kitų tarybos narių bendradarbiavimas su ja buvo sustabdytas. Po šio veiksmo pati Rusija paskelbė paliekanti Baltijos jūros valstybių tarybą. Baltijos jūros taryboje stebėtojo teisėmis iki 2022 m. buvo ir Rusijos sąjungininkė Baltarusija.

Teoriškai Baltijos jūros taryboje yra ir Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Ukraina ir Vengrija, nes jų atstovai kaip stebėtojai dalyvauja šios organizacijos veikloje.

Trikdžiai ir galimi išpuoliai

Praėjusią savaitę Suomijos Porvo mieste, esančiame netoli Helsinkio, vyko Baltijos jūros valstybių tarybos posėdis. Jame ir buvo priimta deklaracija, kuri pripažino Baltijos jūros regioną neprognozuojamu dėl Rusijos veiksmų.

Buvo įvardinti trys pagrindiniai tokio įvertinimo aspektai, kurie tiesiogiai susieti su Rusija. Prieš Baltijos jūros valstybes, o ypač rytinės Baltijos jūros šalis, įskaitant ir Lietuvą, naudojami gąsdinimai ir kiti hibridiniai veiksmai. Labiausiai galimi su Baltijos jūros komunikaciniais tinklais susieti išpuoliai.

Dėl Baltijos jūros povandeninių objektų apsaugos, galimo „šešėlinio laivyno“ plaukiojimo raginama imtis griežtesnių priemonių.

Rusija šokiravo Baltijos šalis ir tuo, jog jos propagandinėje žiniasklaidoje pasirodė gąsdinimų, kad peržiūrės savo jūros sienas su kitomis Baltijos jūros šalimis. Buvo minimos Lietuva, Lenkija, Suomija. Įtariama, kad Rusijos asmenys įvykdė akciją ir Estijos Peipaus Pskovo ežere, kai iš jo surinko Estijos vandens sieną žyminčius ženklus.

Tiesiogiai su veikla, o tiksliau laivyba Baltijos jūroje ir skrydžiais virš jos, susieti galimi palydovinio ryšio trikdymai. Fiksuoti bent keli atvejai, kai galimai buvo trikdomas po Baltijos jūrą plaukiojantiems laivams ypač svarbus palydovinis ryšys.

Dėl to kol kas jokio incidento neįvyko, bet pats GPS ryšio trikdymo faktas tarsi bylotų apie tai, kad Baltijos jūroje jau vyksta karo veiksmai, nors nei sproginėja bombos, nei raketos, kaip Ukrainoje, neskraido.

Nerimas dėl „šešėlinio laivyno“

Dar vienas ypač reikšmingas Baltijos jūros grėsmių aspektas yra vadinamasis Rusijos šešėlinis laivynas.

Po Baltijos jūrą, kaip ir po daugelį kitų regionų, plaukioja dažnai atpažinimo ženklų nepateikiantys laivai su nafta ar jos produktais. Gali būti, kad Rusijos žaliavas, kurioms taikomos sankcijos, gabena ir su kitų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai.

Padažnėjo atvejų, kai į Baltijos jūros regioną įplaukia laivai su Kinijos vėliava. Netgi buvo incidentas, kai su nuleistu inkaru plaukęs Kinijos laivas užkabino Estijos ir Suomijos dujotiekį „Balticconnector“ ir povandeninį ryšio kabelį.

Šį incidentą tiriantys Estijos ir Suomijos pareigūnai kreipėsi į oficialias Kinijos institucijas, tačiau pageidaujamo bendradarbiavimo nesulaukė.

Išlieka rimta grėsmė, kad Baltijos jūroje gali įvykti ir dar didesnių incidentų. Baiminamasi, kad nenuskęstu koks nors Rusijos šešėlinis laivas ir nafta neužterštų Baltijos jūros pakrančių. Šis klausimas buvo iškeltas ir jau minėtame Baltijos jūros šalių tarybos susitikime Suomijoje. Manoma, kad dėl Baltijos jūros povandeninių objektų apsaugos, galimo šešėlinio laivyno plaukiojimo turėtų būti imamasi griežtesnių priemonių. Pateikta nuostata, kad Baltijos jūros saugumas, galimos ekologinės katastrofos turėtų būti išanalizuotos Europos Sąjungos, NATO ir G7 organizacijų mastu ir imamasi koordinuotų veiksmų.

Įdomią informaciją pateikė Lenkija, kuri neva ėmėsi iniciatyvos identifikuoti po Baltijos jūrą plaukiojančius „šešėlinius laivus“. Lenkai jau suskaičiavo kelias dešimtis tokių laivų. Žinoti konkrečius „šešėlinius laivus“ yra ypač svarbu. Informacija apie tokius laivus turėtų būti pateikta visiems ES Baltijos šalių uostams, kad į juos neįplauktų tiek Rusijos „šešėlinis laivynas“, tiek Rusijos interesams tarnaujantys kitų šalių laivai.

Pasigirsta ir tokių teiginių, kad galimi „šešėliniai laivai“ turėtų būti tikrinami stabdant juos Baltijos jūroje. Jei situacija Europoje, o kartu ir Baltijos jūroje, aštrės, gali būti prieita ir prie tokių veiksmų, kurie jau reikštų tiesioginį susidūrimą su Rusija.