Sėkminga kontrataka

Pagaliau – žinia, kad ėmėmės ryžtingai kovoti su virš mūsų galvų skriejančia baltarusiškų cigarečių kontrabanda. Šį pirmadienį surengtoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) koordinuojamoje operacijoje per 100 teisėsaugos institucijų pareigūnų atliko daugiau kaip 30 kratų, sulaikyti keli asmenys, žadama, kad tokių skaičius augs, aptikta dešimtys kontrabandą oro keliu gabenti skirtų GPS įrenginių, ryšio palaikymo priemonių, rasta ne tik kontrabandinių cigarečių, bet ir šaunamųjų ginklų, šaudmenų, narkotikų. Iki šios operacijos jau buvo nustatyta per 100 asmenų, susijusių su cigarečių gabenimu oru.

Ligi šiol mūsų valstybė atrodė bejėgė – tarsi vien vėjo kryptis galėtų lemti, ar bus paralyžiuotas Vilniaus oro uostas. Papūtus kontrabandininkams palankiems vėjams, skrydžiai vieną savaitę strigo net keturias naktis iš eilės. Gerai bent tiek, kad pagaliau rastas būdas oro erdvę uždaryti ne visai nakčiai, o tik trumpam.

Vis dėlto keleivių saugumas svarbiausia. „Tokiame aukštyje, kur skrieja balionai, lėktuvo greitis gali būti ir 600 km per valandą, o susidūrimas su 50 kg objektu (tiek gali sverti kontrabandininkų krovinys) gali sunaikinti dalį lėktuvo komponentų, žala gali būti milžiniška. Žinoma, priklauso, su kuria lėktuvo vieta tas susidūrimas įvyktų. Todėl oro uostų reakcija ir yra tokia: kad nebūtų rizikos žmonėmis, geriau prisiimti ekonominius nuostolius“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius.

Baiminamasi, kad balionai gali gabenti ir pavojingą krovinį. Pasak eksperto, juose iš esmės galėtų būti bet kas. Balionų keliamoji galia gali siekti 50–80 kg ar net daugiau, priklausomai nuo panaudotų dujų. Jei tai būtų, pavyzdžiui, 50 kg sprogmenų, tokia masė galėtų padaryti milžinišką žalą toje vietoje, kur jie suveiktų, ypač jei tai įvyktų arti žemės paviršiaus.

Siūlymas: pasak B. G. Urbonavičiaus, naudojant dirbtinio intelekto galimybes reiktų bandyti ne balioną numušti, o jį aptikti ir perimti jo ir kontrabandininkų komunikaciją. Asmeninio archyvo nuotr. / Asmeninio archyvo nuotr.

Suvaldyta ar nesuvaldyta?

Kontrabandininkų orpūslės mūsų padangėje skrieja jau ne pirmus metus. Pasieniečiai šiemet jų aptiko apie 600, gerokai daugiau nei dvigubai, palyginti su pernai. Tačiau šį rudenį jos jau skrieja spiečiais ir toliau nuo pasienio, tikėtina, tai jau Baltarusijos režimo hibridinės atakos prieš mūsų valstybę. Pareigūnai neslepia, kad balionų identifikuojama keliskart daugiau, bet tikslūs skaičiai neskelbiami, nes tai priešiškoms kaimyninėms valstybėms perduotų slaptą informaciją.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė pasiuntė Minskui žinutę uždarydama sieną su Baltarusija. Tačiau ši dabar nebeišleidžia maždaug 1,5 tūkst. Lietuvos vežėjams priklausančių vilkikų, kurių savininkai vis dar bando tęsti verslą Baltarusijoje.

Skelbta, kad Lietuva pasienyje su Baltarusija dislokavo oro gynybos bataliono padalinį, taip pat išbando technologines naujoves siekiant numušti balionus.

Kontrabandos oro keliu užkardymui vidaus reikalų ministras sudarė jungtinę tyrimo grupę iš VSAT, policijos, muitinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą numatant atsakomybę už grėsmes civilinei aviacijai ir ją griežtinant už kontrabandos gabenimą oru.

Grįžta prie diskusijų, kad reikia sugriežtinti sankcijas Minsko režimui. Ieškoma ir mūsų sąjungininkų palaikymo. Baltarusijos balionų atakos prieš Lietuvą pasmerkimo sulaukė ir iš ES, ir iš NATO.

Tiesa, praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė: „Šiandien galime sakyti, kad balionai yra suvaldyti, mes jau žinome, kas tai yra ir kaip tai veikia.“ Tačiau tą pačią dieną Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras BNS teigė: „Mums dar sunkiai sekasi rasti priešnuodį prieš balionus. Tačiau dirbame labai stipriai.“

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tomis pačiomis dienomis paskelbė, kad dar tik ieškos technologinių sprendimų situacijai suvaldyti: į paskelbtą kvietimą įmonėms siūlyti, kaip apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo oro balionų, sulaukta 35 paraiškų, už geriausias idėjas žadama padalyti 1 mln. eurų. Viceministras Paulius Petrauskas žadėjo, kad jas tikimasi atsirinkti per porą savaičių, o technologijas sukurti ne ilgiau kaip per pusę metų.

Jis priminė, kad pasaulyje yra tik dvi valstybės, susidūrusios su panašiomis grėsmėmis kaip dabar Lietuva – Pietų Korėja ir Izraelis. Daugiau tokio tipo grėsmės ar chaoso kėlimo iš kaimyninės šalies nelabai yra buvę, tad sudėtinga nusipirkti sprendimus – juos reikia kurti patiems nuo nulio.

Pateiktos idėjos apima visą grėsmių valdymo grandinę. Aptikimui ir stebėsenai siūlomi radarų sprendimai, optinės ir radijo dažnių (RF) sistemos, taip pat dirbtinio intelekto algoritmai, galintys realiu laiku analizuoti signalus ir vaizdus. Atpažinimui rekomenduojamos multisensorinės platformos, kurios derina vaizdo, šiluminę ir RF informaciją, ir pažangūs AI modeliai objektų identifikavimui. Balionų neutralizavimui siūlomos mechaninės gaudyklės, tinklų paleidimo moduliai, lazerinės sistemos ir dronų interceptoriai, skirti saugiam grėsmių sustabdymui. Prognozavimui rekomenduojama taikyti balionų trajektorijų modeliavimą, simuliacijas ir meteorologinių duomenų analizę, kad būtų galima numatyti galimus nusileidimo taškus. Lokalizavimui siūloma naudoti GNSS sekimo technologijas ir kitus sprendimus, užtikrinančius saugų krovinio nusileidimą bei tikslią jo vietos nustatymo kontrolę.

Skirtumai: meteorologinis balionas (kairėje) prie jo pririštą apie 150–200 g radiozondą iškelia maždaug iki 30 km aukščio, o kontrabandininkų (dešinėje) – daug didesnis, jo krovinys – apie 15–20 kg, bet jis kyla iki 5–10 km. / Kauno meteorologinės stoties ir VSAT nuotr.

Sunkiau, nei atrodytų

Vis dėlto, nors premjerė ir paskelbė, kad balionų problema jau suvaldyta, ekspertų nuomone, tai nėra taip paprasta. „Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti apgailėtina ar net juokinga, kad valstybė nesugeba susitvarkyti su balionais, tačiau techniškai tai gana sudėtingas klausimas“, – pabrėžia B. G. Urbonavičius. Pasak jo, kilus visuomenei aktualiems technologiniams klausimams, jis kartu su kolegomis kauniečiais fizikais stengiasi išsiaiškinti, kuo fizika gali padėti spręsti vieną ar kitą problemą, ir išsklaidyti nesusipratimus, kylančius iš tam tikrų reiškinių nežinojimo.

Daugelis piktinasi: negi negalima balionų tiesiog peršauti? Tačiau, aiškina B. G. Urbonavičius, net su dronais kovoti kiek paprasčiau. Jie turi techninių apribojimų, be to, skirtingai nei balionai, dažniausiai yra vizualiai matomi objektai. Komerciniai dronai negali pakilti labai aukštai – tik iki maždaug 0,5–1 km, todėl patenka į įprastinių šaunamųjų ginklų veikimo zoną. Tuo tarpu balionai gali pakilti ir iki 5 km aukščio, o jų skriejimo greitis gali viršyti 100 km per valandą. Dėl to tokį objektą numušti paprastomis priemonėmis tampa gerokai sudėtingiau.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika taip pat sako: „Žmonės net yra nufilmavę, kaip kontrabandininkų balionai skrieja virš Vilniaus dangoraižių. Atrodo juokinga, kad valstybė nesugeba jų numušti, tačiau iš tikrųjų tai nejuokinga. Numušti galima, tačiau labai tikėtina, kad dėžė su kroviniu nukris ant kokio automobilio, namo stogo ar net žmogaus ir gali sukelti didelę žalą.“

Numušti ar ne

Balionų problemą išspręsti greitai, pigiai ir, žinoma, saugiai – nelengvai įvykdoma, bet, B. G. Urbonavičiaus nuomone, įmanoma misija: „Siekiant užkardyti kontrabandą svarbu, kad ji taptų nebepelninga. Naudojant dirbtinio intelekto galimybes reiktų bandyti ne balioną numušti, o jį aptikti ir perimti jo ir kontrabandininkų komunikaciją, tai yra sukurti situaciją, kad kontrabandininkams būtų brangu mėginti apeiti mūsų sistemas.“

Pasak eksperto, sukūrus tam tikrą algoritmą tuos balionus atpažinti, pavyzdžiui, pagal skridimo greitį tarp skirtingų telekomunikacijos bokštų, ir perėmus jų duomenis juos būtų galima operatyviai perduoti policijai ar sienos apsaugos pareigūnams, ir taip šie turėtų geresnes starto pozicijas ir galėtų sulaikyti krovinio pasiimti atvykusius nusikaltėlius.

Bausmės Baudžiamajame kodekse numatytos, tik reikia dirbti, o ne darbo grupėse ar dar kur nors sėdėti.

Kontrabandininkų biznį pagadins ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių sprendimas panaikinti galimybę savo mobiliųjų SIM korteles aktyvuoti užsienio valstybėje. Dabar kontrabandininkai naudoja išankstinio apmokėjimo ryšio korteles iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Užkardžius tokią galimybę balionų skraidinimas gali tapti brangiu užsiėmimu, nes tam būtų reikalinga palydovinio ryšio įranga.

Kaina ir rizika

Pasak B. G. Urbonavičiaus, ilgesniu laikotarpiu, jei kiltų karinis konfliktas, ko, tikėkimės, nebus, tiktų kinetiniai sprendimai, tai yra kai orpūslė pažeidžiama fiziškai, pavyzdžiui, kulka, skeveldra ar šiluma, taip ją visiškai sunaikinant ar priverčiant nusileisti. Tačiau tai sukurti užtruktų, o kiek, priklausytų nuo tam skiriamų lėšų.

„Toks techninis uždavinys yra iššūkis ir dėl to, kad balionus sunku aptikti, nes jie juda aukštai, iki kelių km aukštyje, 100 km ir daugiau per valandą greičiu, o vizualiai jie sunkiai matosi. Iš didelio aukščio krentantis gal 50 kg kontrabandininkų krovinys taip pat gali smarkiai sužaloti“, – aiškina B. G. Urbonavičius.

Jis primena, kad egzistuoja sistemos, galinčios numušti balionus – pavyzdžiui, priešlėktuvinės gynybos priemonės, o žemesniuose aukščiuose net ir snaiperiniai šautuvai. Vis dėlto praktikoje toks metodas beveik nepritaikomas, nes orpūslės dažnai skrieja kelių kilometrų aukštyje, kur paprastais ginklais jų pasiekti tiesiog neįmanoma. Teoriškai, šovus vertikaliai iš didelės galios automatinio ginklo kulka pasiektų apie 2 km aukštį. Tačiau šaudymas virš gyvenamųjų teritorijų sukeltų milžinišką pavojų: krintančios kulkos, sviedinio skeveldros ir krovinys gali pridaryti žalos ant žemės esantiems žmonėms ir turtui. Be to, toks metodas gali kainuoti kelis šimtus tūkstančių eurų, o kai balionų per vieną naktį skrieja dešimtys, negalėtume sau to leisti.

Kitas variantas – pasitelkti karinius lėktuvus ar sraigtasparnius, kurie perėmę balioną jį sunaikintų. „Naikintuvo paleista raketa ar pabūklų serija neabejotinai sugebėtų prakirsti baliono apvalkalą. Vis dėlto ir čia galioja tie patys apribojimai – didelė kaina ir rizika. Vien kovinio lėktuvo pakėlimas patruliuoti kainuoja brangiai, o raketos naudojimas virš Lietuvos teritorijos reikštų galimą sprogimą ore“, – aiškina B. G. Urbonavičius.

Pasak jo, modernesnis sprendimas būtų naudoti dronus. Idėja paprasta: specialus „medžiotojas“ dronas pakyla netoli baliono ir fiziškai jį pažeidžia, pavyzdžiui, perrėžia aštriu peiliu ar užmeta tinklą, kad balionas prarastų keliamąją galią. Toks metodas būtų preciziškesnis: galima tikėtis mažesnės pašalinės žalos.

Lietuvos institucijos svarsto šią galimybę – skelbta, kad atliekami tam tikri testavimai. „Tačiau techniškai tai labai sudėtinga. Pirma, reikia turėti galingą droną, galintį pasiekti kelių kilometrų aukštį ir skristi dideliu greičiu. Antra, jis turi aptikti ir pasivyti balioną. Aukštai atmosferoje vyrauja stiprūs vėjai, tad balionas gali būti nuneštas labai greitai, o jį pastebėti vizualiai – sudėtinga“, – sako B. G. Urbonavičius.

Pasak jo, svarstoma ir galimybė pasitelkti lazerius. Jo spindulys, sufokusuotas į baliono apvalkalą, galėtų jį įkaitinti ir pradeginti skylę – balionas imtų leisti dujas ir prarastų keliamąją jėgą. Lazerinių technologijų centras kartu su pasieniečiais svarstė idėją pritvirtinti mažus lazerius prie dronų, kad šie priartėję prie balionų galėtų juos pradeginti. „Vis dėlto kol kas tai labai brangus sprendimas, o dažnai ir oro sąlygos tam nepalankios, nes drėgmė, debesys slopintų lazerio galią“, – sako B. G. Urbonavičius.

Dar viena fizikinė kryptis – didelės galios mikrobangos ar kiti elektromagnetiniai impulsai. Tačiau, pasak eksperto, prieš balioną, neturintį elektroninių valdymo sistemų, elektromagnetinis poveikis būtų ribotas. Būtų galima nebent sutrikdyti GPS siųstuvą, kad kontrabandininkai negalėtų sekti ir surasti krovinio. Tačiau užblokavus baliono signalą ar net jį „apkurtinus“ radijo bangomis pats balionas dėl to nenukris – jis toliau skris pavėjui ir kels grėsmę orlaivių eismui.

Diskutuojama ir apie dar vieną variantą – tinklines ar gaudymo sistemas, kokios Ukrainoje naudojamos dronams perimti. Tinklas supakuojamas šovinio pavidalu, o „iššautas“ išsiskleidžia kelių kvadratinių metrų plote ir, užkritęs ant skraidančio objekto, jį tiesiog nutempia. Tačiau, pasak eksperto, kontrabandinių orpūslių atveju tokį sprendimą pritaikyti sudėtinga dėl jų didelio skriejimo aukščio ir greičio.

Buvo siūlymų naudoti aukšto slėgio vandens patrankas – lėktuve ar drone sumontuotas vandens purkštuvas galėtų praskridus pro balioną jį suplėšyti arba bent nustumti nuo suplanuoto kurso. Dar viena idėja – dirbtinai keisti oro sąlygas, pavyzdžiui, naikinti balionus galingu garso (ultragarso) spinduliu ar sukurti stiprią oro bangą. Tačiau, pripažįsta B. G. Urbonavičius, tokie metodai kol kas labiau teoriniai.

Rūpestis: G. Valaikos teigimu, balionus sudėtinga ir aptikti, ir saugiai numušti, kad krisdami jie nepadarytų žalos. / Asmeninio archyvo nuotr.

Meteorologiniai – kitokie

Galbūt idėjų, kaip ore kovoti su kontrabandininkais, turi meteorologai? Juk jie savo balionus leidžia kasnakt. Beje, pasak G. Valaikos, meteorologai nėra patenkinti, kad kontrabandininkų balionai vadinami meteorologiniais. Jie panašūs, bet kontrabandininkų gal penkis kartus didesni, jų forma, net spalva truputėlį skiriasi – jie skaidresni, nes pripūsta daugiau dujų. Tokių balionų pilna internetinėse parduotuvėse.

G. Valaika pabrėžia, kad meteorologiniai balionai pavojaus aviacijai nekelia.

Iš Kauno meteorologijos stoties Noreikiškėse toks leidžiamas kas naktį 0:00 UTC universaliuoju laiku, kas Lietuvoje dabar, žiemos laiku, yra antra nakties, bet kiekvienąkart tam prašoma „Oro navigacijos“ leidimo. Jis kyla daug greičiau nei kontrabandininkų, nes skirtas iškelti į stratosferą vos 150–200 g sveriantį atmosferos sąlygas matuojantį radiozondą, o kontrabandininkų yra pritaikytas 20–30 kg cigarečių kroviniui. Meteorologų balionėlis sluoksnį, kur skrenda lėktuvai, praskrieja labai greitai, nes jo kilimo greitis – apie 5–6 m/sek., jis kyla iki 30 km, kartais net ir aukščiau, o aukščiau nei 10 km pavojaus, kad susidurs su lėktuvu, nebebūna, nes šie skrenda žemiau. Kontrabandininkų orpūslės kyla iki 5–10 km.

G. Valaika sako skaitęs komentarų, kur žmonės piktinasi, kodėl kontrabandinių balionų nenumuša. „Kaip meteorologas galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Balionus sudėtinga ir aptikti, ir saugiai numušti, kad krisdami jie nepadarytų žalos“, – sako jis.

Pasak meteorologo, reikia suprasti, kad balionas skrieja, ypač naktį, tamsoje, jo taip lengvai nematysi, jis neskleidžia jokio garso, juda kartu su vėju, ir tiek. Galima pakelti į orą droną ar kokį lėktuvėlį, bet vis tiek jo taip lengvai nepamatysi. „Numušti jį pavojinga, nes jei balionas yra kad ir 1–3 km aukštyje, kyla didelis pavojus, kad 20–30 kg dėžė nukris ant automobilio, namo stogo ar dar ko nots. Net jei jis būtų numuštas 2 km aukštyje kažkur virš laukų, vėjas krintantį krovinį gali dar šiek tiek nunešti. Būna, kad tie balionai net kekėmis kabinami po kelis, tad krisdami gali ir žmogų užmušti. Numušti būtų galima labai gerai įvertinus, ar tikrai nieko nėra kelių kilometrų ruože“, – aiškina G. Valaika.

„Taškai“ klesti

Galų gale, nors kontrabandininkų orpūslių spiečiai indikuoja, kad tai hibridinė ataka prieš Lietuvą, tenka pripažinti: nebūtų nelegalių rūkalų pasiūlos, jei nebūtų paklausos. O dabar, kaip rodo tyrimai, maždaug kas ketvirta Lietuvoje surūkoma cigaretė nelegali, vadinasi, nuostoliai dėl nesurenkamo akcizo ir PVM gali siekti ir šimtamilijonines sumas.

Pasigirsta siūlymų tiesiog mažinti akcizus, nes kai pas mus rūkalų pakelis kainuoja vidutiniškai apie 5 eurus, o baltarusiškų – apie 0,70 euro, kontrabandininkams tai gera niša. Tačiau, pabrėžia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, esame ES valstybė, o ES kontekste mūsų akcizai net mažesni nei kai kuriose kitose narėse.

B. G. Urbonavičius primena, kad akcizų tikslas yra ne tik surinkti mokesčius, tačiau ir artėti prie to, kad nebūtų vartojamos tokios prekės kaip cigaretės:

„Jei žmogus pilietiškas, galvoja tiek apie savo valstybę, tiek apie savo sveikatą, tikriausiai pasvarstytų, kad paprasčiau yra mesti rūkyti, nei kaltinti valdžią, kad brangu tai daryti. Kai kas tikina, kad vis tiek pirks kontrabandines cigaretes, nes pigiau. Vadinasi, už kelis eurus tie žmonės iš principo parduoda savo valstybę. Skamba nelabai gražiai“, – sako B. G. Urbonavičius.

VRM siūlymas griežtinti bausmes už kontrabandą ir jos keliamą pavojų aviacijai atrodytų gera priemonė. Pasak V. Gailiaus, papildomo reglamentavimo veikoms, kuriomis keliama grėsmė skrydžiams, reikia, tačiau jo nereikia sieti išskirtinai su oru gabenamomis kontrabandinėmis cigaretėmis, nes jos keliauja ir žeme, ir vandeniu ar kitaip.

„Kontrabanda yra nusikalstamas verslas, kurį organizuoja ir vykdo labai gerai organizuotos grupės, atitinkančios nusikalstamo susivienijimo požymius, nurodytus Baudžiamajame kodekse. Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime jame numatyta atsakomybė iki 15–20 metų nelaisvės, organizatoriams – iki gyvos galvos. Nežinau, ar reikia dar griežtesnių bausmių, nes mirties bausmės Lietuvoje nėra. Taigi bausmės Baudžiamajame kodekse numatytos, tik reikia dirbti, o ne darbo grupėse ar dar kur nors sėdėti, kavą gerti“, – įsitikinęs V. Gailius.

Šiandien kai kuriuose Lietuvos regionuose pusė išmestų tuščių cigarečių pakelių yra baltarusiški, o užėjus ten į bet kurią parduotuvę jos savininkai įvardys kaime veikiančius nelegalius taškus. „Kiek galima tyčiotis iš legalaus verslo, kuris moka mokesčius, akcizus, o šalia parazituojantys nelegalūs taškai klesti. Šiandien reikėtų bent jau užkardyti mažmeninę prekybą kontrabandiniais rūkalais, jei nemokame imtis viso tinklo organizatorių. Iškratyti tuos taškus, kasdien išiminėti cigaretes iš jų, viską daryti, kad jie negalėtų prekiauti. Nebus realizacijos, ir nusikalstamas verslas taps nebepelningas. Tačiau negirdėjau, kad būtų padaryta tūkstančiai kratų nelegalių cigarečių platinimo taškuose. Mums, tautai, kontrabandininkai paskelbė karą, o mes jiems – ne“, – piktinasi Seimo narys.