Avarines situacijas keliantys kurjeriai – galvos skausmas: svarsto net draudimą

Aleksandras maistą vežioja jau septynis metus. Anot vyro, maisto kurjerių vairavimo kultūra priklauso tik nuo paties vairuotojo. Vis dėlto, vyras nevengia pakritikuoti užsieniečių, dirbančių šį darbą.

„Jie šiaip gražiai vairuoja, bet nelabai supranta, kaip geriau dalyvauti. Todėl jie durniuoja truputį, bet ne iš pikto, o iš to, kad nežino. O iš pikto – mūsų bachūriukai“, – tvirtino pašnekovas.

Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas nurodė, kad dažnai kurjeriai išdygsta, kaip iš giedro dangaus.

„Jų trajektorija neprognozuojama, atvažiuoja iš priekio – atrodo, kad į tave atsitrenks“, – sakė jis.

Jų trajektorija neprognozuojama, atvažiuoja iš priekio – atrodo, kad į tave atsitrenks.

Kad klientą pasiektų šiltas maistas, lekiama įvairiomis mikrojudumo transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, vieni kurjeriai skrieja keturračiu dviračiu. Susisiekimo ministerija sako, kad būtent pastarosios transporto priemonės dažniausiai sukelia avarines situacijas.

„Pats radikaliausias, kraštutinis atvejis būtų tiesiog drausti tų transporto priemonių važiavimą šaligatviais. Bet vėlgi, tai jau yra turbūt kraštutinė priemonė. Nukentėtų ir kiti, kurie tvarkingai važiuoja“, – nurodė Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Karnilavičius.

„Tai gal išvarykime iš kelio pėsčiuosius, gal išvarykime automobilius. Ne – niekas nenori. Tai gal palaukim su jomis, gal jos tinka tik pramogai, o ne transportui. Tai čia galvojimas visuomenei“, – komentavo saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Kai kurie vilniečiai sako, kad betvarkę galėtų sutvarkyti bendras maisto kurjerių reguliavimas. Susisiekimo ministerija nusprendė kreiptis į maisto pristatymo bendroves su prašymu, kad vairuotojai būtų supažindinti su KET.

„Matome, kad transporto priemonė yra didesnės masės, ji šiaip didesnių gabaritų. Jeigu ji važiuoja tarp pėsčiųjų, kur yra ir senyvo amžiaus žmonės, ir vaikai, o greitis nesumažinamas, tai iki nelaimės yra labai nedaug“, – įsitikinęs A. Karnilavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Maisto pristatymo bendrovės tikina, kad reaguos į ministerijos prašymą.

„Nauji kurjeriai partneriai, prisijungę prie mūsų platformos, yra išsamiai informuojami apie tai, kaip svarbu laikytis vietos savivaldos ir valstybės institucijų nustatytų KET bei teisės aktų.<...>

Negauname tikrai skundų, tai yra vienetiniai atvejai.

Reguliariais naujienlaiškiais ir tiesioginiais pranešimais nuolat raginame savo kurjerius partnerius laikytis visų galiojančių KET“, – rašoma „Wolt“ atsakyme LNK žinioms.

„Bolt Food“, kitaip nei kai kurios kitos įmonės, teikiančios pristatymo paslaugas, yra nusprendusi šiuo metu nesudaryti partnerysčių su keturračių krovininių motorinių dviračių nuomos įmonėmis.<...>

Kurjeriams prisijungiant prie platformos pabrėžiame, kaip svarbu yra laikytis KET“, – nurodoma „Bolt“ komentare.

Pasak policijos, tam tikrai atvejais mikrojudumo transporto priemonės gali judėti ir šaligatviais. Vis dėlto, prasilenkiant su pėsčiuoju reikia sumažinti greitį iki pėsčiųjų greičio, maždaug 5–7 km/val.

„Negauname tikrai skundų, tai yra vienetiniai atvejai. Palyginti, tai tikrai daugiau skundų yra dėl įvairų elektro mikrojudumo priemonių vairuotojų elgesio“, – sakė Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.

„Galvoju, kad galima būtų padaryti kokį nors kurjerio pažymėjimą ir jau su tuo dirbti. Dėl to, kad baudos....dirbsim, vis tiek dirbsim. Žmonės visada valgys“, – pabrėžė kurjeriu dirbantis Aleksandras.

Prieš kelerius metus fiksuota, kad maisto pavežėjais dirba apie 4 tūkst. žmonių.