Automobilio plovimas neleistinoje vietoje gali stipriai atsirūgti

Karštuoju metų laiku ne vienas įsigudrina automobilį nusiplauti kieme ar prie vandens telkinio. Abiem atvejais tai daryti draudžia įstatymai ir gali tekti sumokėti baudą iki 2 tūkst. Lt. Biologų teigimu, transporto priemonių plovimas daro didžiulę žalą gamtai, tuo metu automobilių ekspertas skaičiuoja, kad automobilį plauti plovykloje yra kur kas racionaliau ir taupiau.

Trūksta automobilių aikštelių

Nusprendusieji vietoj plovyklos riedėti iki pirmo pasitaikusio ežero ar upės į aplinką paleidžia daugybę gamtai kenksmingų teršalų. Stabdžių dulkės, tepalai, purvalas, valikliai nuteka į švarius vandenis, kur kenkia vandens gyvybei ir pačiam žmogui. Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius. Be to, pievelėje likusios muiluotos balos kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali imti gerti šį vandenį.

Andrejaus Gaidamavičiaus, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto biologo, teigimu, vasarą netrūksta poilsiautojų, kurie automobilius stato prie pat ežerų. Patekę į vandenį naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams.

„Maža to, kad apsinuodija [paukščiai] patys, rydami tą plėvelę, bet ir tepa plunksnas, ypatingai vandens paukščiai, kuriems labai svarbu palaikyti švarą, kad nesušlaptų plunksnos ir galėtų plaukioti“, – LRT.lt aiškino A. Gaidamavičius.

„Prieš pora metų į Juodupę buvo išsilieję naftos produktai, tai pastebėtas žuvų gaišimas, jos buvo kaip apsnūdusios, net su ranka buvo galima pagauti“, – prisiminė pašnekovas.

Tačiau A. Gaidamavičius sako, kad problema yra ir kita – nesutvarkyta infrastruktūra, nėra pakankamai automobilių aikštelių, todėl žmonės privažiuoja arti vandens telkinio. „Kiek tenka būti gamtoje, dažnai tenka matyti, kad ta pačia proga atvažiavę į gamtą nusiplauna automobilius, tai nėra retas reiškinys“, – pastebi biologas.

Geriausia naudotis plovyklomis?

Biologas kritiškai žiūri į dabar garsiai eskaluojamas ekologiškas plovimo priemones. Jis sutinka, kad jos gamtai kenkia mažiau nei įprastos, tačiau kad ir kur ir kaip plautum automobilį – per lietaus kanalizaciją vanduo vis tiek patenka į vandens telkinius, upes ir vienaip ar kitaip teršia gamtą ir globaliu mastu tarša vienoda. „Bet dažniausiai naudojamos tos plovimo priemonės, kurios yra įprastos, turi fosfatų, kurie sukelia vandens žydėjimą, dumblių dauginimąsi, trūksta deguonies ir dūsta žuvys“, – paaiškino biologas.

Tuo metu automobilių ekspertas, žurnalo „Auto sportas“ redaktorius Artūras Pakėnas, kalbėdamas su LRT.lt, sako, kad norint nusiplauti automobilį reikia pirkti chemikalus, tačiau pats pirkimas nėra racionalus – dažniausiai plovimo priemonių nusiperkama daugiau negu reikia, dažnais atvejais likutį tenka tiesiog išpilti, nes būna nesunaudojamas.

„Plovykloje racionaliai yra – nei tau purvintis, nei sušlapti, naudoja teisingus chemikalus, nes plovyklos perka žinomus, patikrintus, mat jie atsako, jeigu sugadins mašiną“, – tikina A. Pakėnas, pridurdamas, kad dažnai žmonės stengiasi įsigyti kuo pigesnius plovimo skysčius, o šie, jeigu nėra žinomų gamintojų, gali pakenkti ir pačiam automobiliui – dažams ir pan.

Policija: gali grėsti bauda iki 2 tūkst. Lt

Kaip informuoja policija, savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 2 tūkst. Lt. Policijos duomenimis, iš viso per 2010-uosius metus sulaikyti 7214 tokių pažeidėjų, 2011-aisiais – 6476, tuo metu per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 1159 tokie pažeidimai. Kaip rodo statistika, itin pavyzdinga šiuo klausimu sostinė, kurioje praėjusiais metais užfiksuotas tik vienas toks pažeidėjas, o šiais metais kol kas Vilniuje nėra pagautų asmenų, kurie automobilius plauna prie vandens telkinių.

Taisyklėse numatyta, kad draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose, dulkinti, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodomi veiklos apribojimai paviršinių vandens tel kinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 500 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 300 iki 1 tūkst. Lt. 2010-aisiais šalyje užfiksuoti 4 tokie pažeidimai, praėjusiais metais vienu daugiau, o per pirmus penkis šių metų mėnesius tokių pažeidimų kol kas neužfiksuota.