Architektas pralenkė laiką

Už tokią Klaipėdą, kokią matome dabar, galime būti dėkingi keliems žmonėms. Tarp jų – architektui Petrui Lapei.Jis išrinktas vienu iš šešiolikos pilietiškiausių klaipėdiečių.

Pakėlė iš griuvėsių

Savo gyvenimo darbais P.Lapė nusipelnė vadintis ne tik tikru piliečiu, bet ir tikru Klaipėdos patriotu. Ir dirbdamas Miesto projektavimo instituto vyriausiuoju architektu P.Lapė niekada nebijojo pasakyti savo nuomonės, net jei tai nepatikdavo tuometinei valdžiai.

Dar jaunas architektas pirmasis 1944 metais įžengė į sugriautą uostamiestį. Jis matė, kaip uostamiestis kilo iš griuvėsių, tvarkėsi ir gražėjo. Kone pusė klaipėdiečių pamėgtų pastatų pirmiausiai gimė jo brėžiniuose. P.Lapė projektavo Jūrų muziejų ir akvariumą, „Žalgirio“ stadioną, kavinę „Neringa“, restoraną „Neptūnas“.

Muziejų projektavo už dyką

Už Jūrų muziejaus projektą architektas negavo nė rublio. Nepaisant to, dešimt metų P.Lapė sėdėjo prie muziejaus brėžinių.

Ilgai svarstė architektas su tuometiniu miesto vadovu Alfonsu Žaliu, kur galėtų stovėti Jūrų muziejus. P.Lapė pasiūlė Kopgalio švedų tvirtovę. Architekto brolis parsiuntė panašaus Bostono (JAV) muziejaus - akvariumo projektą. Vanduo į muziejaus baseiną turėjo patekti tiesiog iš jūros. Sąlygos atrodė tinkamos, bet pastatyta vandens paėmimo stotis buvo sugriauta pirmosios audros. „Prisimenu, netikėtai naktį prasidėjo audra. Iš pat ryto uždusę – ir aš, ir A.Žalys – atlėkėme pasižiūrėti, kokios audros pasekmės. Visos mūsų pastangos buvo nuplautos. Vandens paėmimo stotį radome už 2,5 kilometro“,- prisiminė P.Lapė.

Už tiltą į Kuršių neriją

Net ir sulaukęs garbaus amžiaus - 84 metų - architektas iki šiol savo idėjomis lenkia laiką. Jis stengiasi žiūrėti į priekį. „Visada buvau už aukštybinius pastatus. Laikai keičiasi, ir miestas turi keistis. Ilgai studijavau JAV didžiųjų miestų projektus ir esu įsitikinęs, kad pastatų koncentracija yra patogiau, nei miesto plėtimasis. Plėsdamiesi miestai mums palieka vis mažiau natūralios gamtos“, – įsitikinęs P.Lapė. Jis siūlo įvairias, kartais net utopiškas, idėjas. Architektas mano, kad po kiek laiko neišvengiamai bus pastatytas ir tiltas į Kuršių neriją.

„Dėl perdėtos apsaugos ir draudimų Kuršių nerija virto šabakštynu. Anksčiau ar vėliau mes turėsime priimti sprendimą, kad ši vieta būtų išnaudota protingai“, – drąsiai savo nuomonę reiškė architektas.