Dienos rūpestis

Ar galima pasitraukti iš privataus pensijų fondo?

Dauguma Lietuvos gyventojų jau apsisprendė, kur kaups lėšas savo pensijai – privačiuose pensijų fonduose ar „Sodroje“. Daugumą pasirinkusiųjų privačius fondus kankina abejonės, ar toks žingsnis buvo teisingas. Abejonių kilo po to, kai prieš Seimo rinkimus politikai suabejojo, ar privatūs fondai dabartine forma yra tikslingi. Ar klientas gali atsisakyti privataus fondo ir grįžti į „Sodrą“?

Dar pernai Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai įspėjo, kad dėl nedidelių atskaitymų į privačius fondus sukauptoji suma bus labai kukli. Dalį lėšų pervesdamas į privatų fondą, būsimasis pensininkas mažina savo pensiją „Sodroje“. Pagal įstatymą visuose privačiuose fonduose atskaitymų norma vienoda. 2004 metais atskaičiuojama 2,5 proc. nuo pervedamos sumos, 2005 metais – 3,5 proc., 2006 metais – 4,5 proc., 2007 ir vėlesniais metais – 5,5 proc.

Bendrovės „Nord LB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Mindaugas Vaičiulis sakė, kad privačius pensijų fondus pasirinkę klientai gali pereiti iš vieno į kitą. „Bet kuo dažniau klientas keis privačius fondus, tuo brangiau jam tai kainuos. Pagal įstatymą grįžti į valstybinį socialinio draudimo fondą („Sodrą“) nebegalima. Pasirašius sutartį su privačiu fondu, buvo leidžiama per 30 dienų pakeisti savo sprendimą ir grįžti į „Sodrą“, - teigė M. Vaičiulis. Jis pripažino, kad, atskaičiavus 5,5 proc., susidarys nedidelė suma (kai mėnesio atlyginimas 1 000 Lt, per metus susidaro tik 660 Lt), gaunantiems nedidelį atlyginimą tokia kaupimo rūšis nenaudinga. „Tačiau valstybė pati nustatė tokią mažą atskaitymų normą, - sakė M. Vaičiulis. - Todėl daugelis klientų renkasi kitą pensijų kaupimo rūšį privačiame pensijų fonde, vadinamąją trečią pakopą. Klientai savanoriškai kas mėnesį ar kas ketvirtį moka sutartą sumą, o ne valstybės fiksuotą atskaitymų normą. Šios pensijų kaupimo rūšies tikslas – sutaupyti, nes valstybė grąžina 33 proc. lėšų, paimtų kaip mokesčiai.“ Tokie papildomi atskaitymai naudingi daug uždirbantiems klientams.

Kam reikėjo įvesti naują pensijų kaupimo rūšį („trečią pakopą), jeigu jau egzistavo kitos (pirmosios dvi pakopos – fiksuota iki 5,5 proc. ir atskaitymai „Sodrai“)? Pasak M. Vaičiulio, maži atskaitymai neleis sukaupti didelės sumos, ypač tiems, kurie daug ir legaliai uždirba, bet kuriems daug ir atskaito. Tokie klientai mano, kad ilgainiui „Sodros“ pensija gali sumažėti, nes jau dabar aiškėja pensininkų gausėjimo tendencija.

Dar nežinia, kiek praras nedaug uždirbantis klientas, gavęs nedidelę pensiją iš privataus fondo ir negavęs dalies „Sodros“ pensijos. Kai kurie ekonomistai spėja, kad didelė infliacija, jeigu ji prasidėtų prieš privataus fondo klientui išeinant į pensiją, gali „praryti“ sankaupas, kaip atsitiko su pensininkų rubliniais atskaitymais. Tačiau gali būti, kad draudimas klientams iš privataus fondo pereiti į „Sodrą“ pažeidžia piliečių teises tvarkyti savo lėšas.