Apžvalga: svarbiausi antradienio įvykiai

Ribojimų pabaiga. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimas nebus pratęstas ir nustos galioti naktį iš antradienio į trečiadienį, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministro teigimu, ši priemonė „yra išsėmusi savo galimybes“.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės. Ligoninėse gydomas 961 COVID-19 pacientas, iš jų 107 – reanimacijoje: tai didžiausias pacientų skaičius ligoninėse per pastarąjį mėnesį.

* Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad epidemiologinė situacija šalyje šiuo metu prastėja ir per kiek daugiau nei savaitę Lietuva gali atsidurti prasčiausio scenarijaus zonoje, tačiau pripažino, kad paplitus koronaviruso mutacijoms, nebėra laikomasi vasarį patvirtinto karantino atlaisvinimo plano.

* Sveikatos apsaugos ministras pranešė, jog šią savaitę bus pradėti skiepyti dideli kolektyvai, esantys prioritetinėse grupėse. Vilniuje ruošiamasi šią savaitę pradėti skiepyti policininkus, Klaipėdoje – mažmeninės prekybos darbuotojus.

* Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pareiškė, jog dėstytojai į kontaktinį ugdymą šiais mokslo metais greičiausiai jau negrįš. Sveikatos ministras tikino, kad jie aukštu prioritetu paskiepyti, nes planuota į kontaktinį ugdymą grąžinti visą švietimą, bet tam sutrukdė blogėjanti epidemiologinė padėtis.

* A. Dulkio teigimu, Vyriausybė šią ir kitą savaitę turėtų spręsti dėl karantino švelninimo prekybos, sporto ir laisvalaikio, kultūros srityse.

* Ištyrus 258 ėminius, nustatyti dar 147 britiškosios koronaviruso atmainos atvejai.

* Koronavirusas nustatytas keturiems M.A.M.A. apdovanojimų dalyviams. Renginio organizatoriai aiškinasi, ar šie atvejai susiję su vienu susirgimu, dar prieš renginį nustatytu darbuotojui.

* Aukšto rango Europos vaistų agentūros (EVA) pareigūnas pareiškė, kad yra ryšys tarp bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų. Pati agentūra vėliau išplatino pareiškimą, kad vis dar sprendžia, ar tarp vakcinos ir krešulių yra ryšys. Lietuva sprendimus dėl tolesnio šios vakcinos naudojimo žada priimti po patvirtintų EVA išvadų.

* Europos Komisijos teigimu, greitesnis vakcinos pristatymo grafikas leidžia tikėtis, kad Europa įgyvendins tikslą vasarą paskiepyti didžiąją dalį populiacijas.

TVF prognozė. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc. – beveik 1 proc. punktu mažiau, nei prognozuota spalį. Pasak TVF, lėčiau euro zonoje šiemet augs tik Suomijos ir Kipro ekonomikos. Fondo ekonomistai taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje šiemet išsilaikys apie 8,4 proc. ir reikšmingai pradės mažėti tik kitąmet, o infliacija paspartės 0,5 punkto iki 1,5 proc.

Valdžios deficitas. 2020-aisiais Lietuvos centrinės valdžios deficitas siekė 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Statistikos departamentas. Užpernai, kai šalies ekonomikai įtakos nedarė pandemija, centrinės valdžios biudžetas turėjo 0,5 proc. BVP perteklių. Tuo metu valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 35,9 proc. 2019-aisiais iki 47,3 proc. BVP pernai.

Šiaurės Korėjos sprendimas. Šiaurės Korėja nusprendė nedalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse dėl pandemijos. Šios šalies dalyvavimas 2018-aisiais Pietų Korėjoje vykusioje žiemos olimpiadoje buvo svarbus veiksnys, tuomet paspartinęs šalių suartėjimą.

Banko problemos. Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ paskelbė patyręs 4,7 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. eurų) nuostolių, susijusių su žlugusiu JAV rizikos kapitalo fondu „Archegos Capital Management“. „Credit Suisse“ taip pat pranešė siūlantis mažinti dividendus bei atleidžiantis du aukštas pareigas užėmusius vadovus. Banko vadovas Thomasas Gottsteinas pareiškė, kad nuostoliai, susiję su iki tol mažai kam žinomu fondu, yra „nepriimtini“.

Izraelio vyriausybė. Izraelio prezidentas pavedė ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Nors aiškus nugalėtojas po pastarųjų rinkimų šalyje neišaiškėjo, prezidentas Reuvenas Rivlinas sakė, kad B. Netanyahu turi daugiau galimybių nei kitų partijų atstovai.

Putino valdymas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galutinai patvirtino teisės aktus, leidžiančius jam eiti pareigas dar dvi šešerių metų kadencijas, ir suteikiančius jam galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.

Ukrainos narystė. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino NATO paspartinti jo šalies stojimo į bloką planą. Pasak jo, būtina pasiųsti signalą Rusijai, didėjant įtampai tarp šių kaimyninių šalių. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad tai tik pablogintų situaciją.

Konfliktas Jordanijoje. Buvęs Jordanijos sosto įpėdinis princas Hamzah bin Husseinas pasižadėjo būti ištikimas karaliui Abdullah II. Vyriausybė apkaltino Hamzah, iš kurio Abdullah 2004 metais atėmė sosto įpėdinio titulą, prisidėjus prie sąmokslo destabilizuoti karalystės saugumą, o savaitgalį jam buvo skirtas namų areštas. Šalies teisėsauga uždraudė žiniasklaidai skelbti bet kokią informaciją, susijusią su karališkosios šeimos konfliktu.