Tuo metu bendras Europos Sąjungos rodiklis šiuo klausimu panašus ir siekia 66 procentus.

„Du trečdaliai europiečių nori didesnio ES vaidmens juos apsaugant. Tai yra aiškus signalas veikti, į kurį mes reaguosime. Europa privalo būti stipresnė, kad jos piliečiai jaustųsi saugesni. Europos Parlamentas užtikrins, kad kiekvienas pateiktas pasiūlymas būtų ryškus ir pakankamai ambicingas ir atitiktų dabartinį rimtą grėsmės Europai lygį. Europa privalo sustiprėti šiandien arba ji rizikuoja būti peržengta rytoj“, – antradienį išplatintame pranešime sako Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

ES gyventojai nurodo, kad gynyba ir saugumas (36 proc.) bei konkurencingumas, ekonomika ir pramonė (32 proc.) yra pagrindinės sritys, į kurias ES turėtų orientuotis, norėdama sustiprinti savo vaidmenį pasaulyje.

Lietuvos gyventojai taip pat nurodo tas pačias sritis, tačiau gynybą ir saugumą išskiria labiausia iš visų ES valstybių (56 proc.).

Beveik devyni iš dešimties apklaustųjų ES (89 proc.) teigė, kad dabartinių globalių iššūkių kontekste ES narės turėtų būti labiau vieningos (Lietuvoje – 94 proc.), o beveik trys iš keturių (76 proc.) – kad ES reikėtų papildomų priemonių laukiantiems iššūkiams (Lietuvoje – 84 proc.).

Mažiausiai, Lietuvos gyventojai mano, ES turėtų orientuotis į kultūrą (5 proc.), euro, kaip valiutos, klausimus (5 proc.) ir technologijas bei inovacijas, įskaitant dirbtinį intelektą (9 proc.)

Praėjus keliems mėnesiams po naujos kadencijos pradžios, daugiau nei šeši iš dešimties (62 proc.) ES gyventojų norėtų, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį, o tai yra šešiais procentiniais punktais daugiau nei 2024 metų pavasarį (Lietuvoje – 67 proc.), rodo Eurobarometro duomenys.

Ši žiemos apklausa buvo atlikta sausio 9–vasario 4 dienomis 27-iose ES valstybėse. Iš viso buvo apklausti 26 tūkst. 354 respondentai, o bendri ES rezultatai apskaičiuoti pagal kiekvienos šalies gyventojų skaičių.