Apie sąmokslo teorijas, kurios verčia visą pasaulį šnekėti

– Festivalio tema šiemet – konspiracijos teorijos. Kokios jos būna, kokie žmonės jas kuria?

– Konspiracijos teorijų būna labai įvairių. Turbūt esmė yra tai, kad paprastai jos labai skiriasi nuo mokslo. Moksle mes darome tyrimus, ieškome argumentų, viskas turi būti sustyguota ir įrodytas kiekvienas teiginys, kiekvienas sakinys. Tai daro mokslininkai universitete. Tačiau sąmokslo teorijos kuriasi kasdieniame gyvenime, jas kurias žmonės, kurie mėgina paaiškinti tai, kas jiems atrodo nesuprantama ir nepaaiškinama. Tai gali būti labai įvairūs žmonės, labai įvairios temos, nes konspiracijos teorijos atspindi tai, kas tuo metu žmonėms kirba, tai, kas rūpi. Kažkokia kibirkštis įsižiebia ir tada kuriame pasakojimus, mitus, kalbamės apie tai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl žmonės patiki tomis teorijomis? Ar pritrūksta argumentų ieškojimo, ar gal užvaldo kokia nors emocija?

– Žmonėms visąlaik reikia paaiškinimų apie pasaulį. Tai žinome nuo pačių seniausių laikų, kai žmonės, sėdėdami prie laužo, pasakodavo vieni kitiems istorijas apie tai, kaip mes atsiradome, kas vyksta aplink, koks yra pasaulis, kaip veikia gamta. Taip atsiranda mitai. Nepaisant to, kad dabar mes vakarais dažniausiai sėdime ne prie laužo, o naršome socialiniuose tinkluose, mes vis tiek turime tų pačių klausimų. Kažką išsiaiškinti apie pasaulį yra natūrali žmogaus savybė, noras.

– Ar konspiracijos teorijose galima rasti tiesos?

– Labai priklauso nuo konkretaus atvejo. Nebūna dūmų be ugnies. Vadinasi, mes, kaip mokslininkai, paskui einame ir tiriame tą tikrovę, stengiamės išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. Jei pasižiūrėtume į sąmokslo teorijų lipdymą, paprastai jos pateikiamos irgi su savais argumentais, su kažkokiais nustatytais paaiškinimais, taigi, tam tikra prasme tai yra tiesiog kitoks būdas mėginti paaiškinti realybę.

– Šiemet vyks jau ketvirtasis kriminologijos festivalis. Ko iš jo galima tikėtis?

– Aš pati iki šiol esu dalyvavusi visuose festivaliuose. Šiemet tikrai vyksta ketvirtasis. Galima tikėtis labai daug bendravimo, pokalbių prie to paties laužo, tikrai bus laužas, bet taip pat ir ekskursijų, įvairių užsiėmimų, šiek tiek fizinės veiklos ir tai yra būdas visiems susitikti ne kur nors su švarkais institucijose, bet ten, kur mes grįžtame į savo pradinį būvį ir tiesiog visi kartu bendraujame – mokslininkai, studentai, svečiai, patys įvairiausi žmonės.

– Kalbant apie kriminologo profesiją – ji atrodo tokia mistiška, daug kam labai įdomu. Kokie iš tikrųjų šios profesijos užkulisiai, kokių savybių reikia norint tapti kriminologu?

Kažką išsiaiškinti apie pasaulį yra natūrali žmogaus savybė, noras.

– Sakyčiau, pirmoje vietoje yra smalsumas. Labai dažnai tenka atsakyti į klausimą, kuo skiriasi kriminologija ir kriminalistika. Kriminalistai yra labai svarbūs žmonės, kurie dirba teisėsaugoje, policijoje ir aiškinasi, kaip įvyko konkretus nusikaltimas. Kriminologai mėgina pažiūrėti iš toliau ir užduoda tokių klausimų, kaip, pavyzdžiui, kodėl nėra jokios visuomenės be nusikaltimų, kodėl tai yra neįmanoma, kaip mes apskritai skirtingais laikais skirtingose vietovėse suprantame, kas yra nusikaltimas, kas yra bausmė, kas yra normos, kas yra įstatymai, kas yra galios santykiai, kurie sukuria visą sistemą, kurioje mes gyvename. Taigi esminė savybė yra smalsumas ir noras atsakyti į šiuos klausimus, pažiūrėti į juos kitaip.

– O apskritai kas gali atvykti į tą festivalį? Jei žmonės mėgsta žiūrėti detektyvinius serialus, ar jie jau gali atvykti ir dalyvauti, ar reikia kažkokių išskirtinių savybių?

– Mes tikrai laukiame visų, ir suaugusiųjų, ir vaikų. Tikrai nėra jokių apribojimų. Labai kviečiame visus atvykti, susipažinti, smalsauti, kalbėtis, bendrauti ir pabūti kartu.