Jos duomenimis, aukštesnįjį lygį matematikos patikrinime pasiekė 8,4 proc. aštuntokų, pagrindinį –  55,8 proc., patenkinamą – 22,8 proc., o patenkinamo nepasiekė 13,1 proc. mokinių.

Pastariesiems moksleiviams, pasak NŠA, devintoje klasėje bus numatytos konsultacijos.

Lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo patikrinimo aukštesnįjį lygį pasiekė 20,6 proc. mokinių, pagrindinį – 70,8 proc., patenkinamą – 6,3 proc. ir nepasiekė patenkinamo 2,4 proc. aštuntokų.

Aštuntokai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime vidutiniškai surinko 29,5 taško iš 40 galimų, o matematikos – 23,6 taško iš 40.

Kaip pažymėjo NŠA, patikrinimą atlikusiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams šiemet buvo duota 50 proc. daugiau laiko, jiems taip pat numatyti kiti vykdymo, užduoties formos, vertinimo pritaikymai.

Šie mokiniai lietuvių kalbos patikrinime surinko vidutiniškai beveik 32 taškus, matematikos – beveik 24 taškus iš 40 galimų.

Aštuntokai iš lenkų, baltarusių ir rusų kalbomis ugdymą organizuojančių mokyklų galėjo atlikti savo gimtosios kalbos ir literatūros skaitymo nacionalinį patikrinimą.

Pasak NŠA, šių metų aštuntokai yra pirmieji, atlikę nacionalinių patikrinimų užduotis pagal atnaujintas ugdymo programas, pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais, todėl užduotys nebuvo analogiškos ankstesnių metų užduotims.

Matematikos patikrinimą sudarė mažiau užduočių, kurios atitinkamai įvertintos mažesniu taškų skaičiumi. Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimui buvo skirta daugiau laiko.

„Šių metų mokinių rezultatai atspindi pasiekimus pagal atnaujintas ugdymo programas, tad tik ateityje turėsime galimybę lyginti, kaip mokiniams pavyksta pademonstruoti savo gebėjimus pagal keturis pasiekimų lygius. Iki šių metų rezultatai buvo vertinami pagal tris pasiekimų lygius“, – pranešime cituojamas NŠA vadovas Simonas Šabanovas.

Agentūros duomenimis, vasarį surengtuose patikrinimuose dalyvavo 28 tūkst. 905 aštuntokai.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi daugiau kaip 29 tūkst. aštuntos klasės mokinių.