Anykščiai neatsisako sumanymo pastatyti Vorutos pilį

„Tikrai statysime. Vyksta projektavimas. Mūsų galva, bendrovė „Urbanistika“ per ilgai užtęsė tą procesą. Turėjome pernai baigti, bet tai personalo klausimas, kiti dalykai. Net buvau valdybos pirmininką pasikvietęs su vadovu“, – BNS sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Anot jo, „Urbanistikos“ atstovai buvo įsipareigoję iki liepos 25-osios pateikti visą projektavimo dokumentaciją. Meras vylėsi, kad smarkiai nebus vėluojama.

Pasak K. Tubio, šiemet reikėtų spėti paskelbti darbų rangovo konkursą ir galbūt pradėti pirmus darbus – pamatų statybą.

„Šiemet esame skyrę 150 tūkst. eurų. Kiek galės laimėjusi bendrovė padaryti darbų, tiek padarys“, – sakė meras.

Anot jo, pilį ketinama statyti etapais. Pirmuoju etapu planuojama pastatyti trečdalį jos – du gynybinius bokštus su sienomis. 

„Darysime etapais, nes medinės konstrukcijos labai lengvai jungiasi“, – tvirtino K. Tubis.

Jis neprognozuoja, kada galėtų būti baigta visa pilis ir kiek ji kainuos. Atsargesniu merą padarė pirmoji nesėkmė statant pilį.

„Esu šiek tiek santūresnis po to, kai rangovas pasitaikė visiškai nesėkmingas. Jis norėjo konstrukcijas gerokai prastesnes, paprastesnes ir pigesnes naudoti, mes negalėjome to leisti“, – BNS sakė K. Tubis.

Medinės pilies, kokia, manoma, stovėjo XIII amžiuje ant Šeimyniškėlių (Vorutos)  piliakalnio, statybos idėją Anykščiai puoselėja daugiau nei dešimtmetį. 2004 metais rajono savivaldybės taryba ir Pasaulio anykštėnų bendrijos taryba pasirašė deklaraciją dėl pilies statybos. Ji numatyta ir Anykščių rajono strateginiame plėtros plane.

2016 metais bendrovė „Povilo Gurklio firma“ buvo pradėjusi pilies statybas, bet nukrypus nuo techninio projekto, sutartis nutraukta.

Voruta – istoriniuose dokumentuose minima pilis, garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią. Dalis istorikų Vorutą laiko svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo rezidencijų.