Rusijos specialiųjų pajėgų grupės "A" (Alfa) veteranai stebisi, kad Lietuvos atstovai drįsta protestuoti prieš Austrijos sprendimą paleisti jų kolegą Michailą Golovatovą, įtariamą Sausio 13-osios byloje.

"Nuostabą kelia, kad šalys, kurios dar neseniai stovėjo eilėje stojant į Europos Sąjungą ir pažeidinėjo rusakalbių gyventojų teises, dabar leidžia sau mokyti valstybes, turinčias solidų europietiškos demokratijos stažą", - teigiama pirmadienį paskelbtame veteranų pareiškime.

Anot jo, KGB-FST (Federalinės saugumo tarnybos) veteranai pasirengę panašiems įvykiams, kuris nutiko jų kolegai.

Jie priminė, kad dar šių metų pavasarį priėmė specialią rezoliuciją dėl Lietuvos požiūrio į 1991 metų sausio įvykius.

Šioje rezoliucijoje buvę "Alfa" kariai tvirtina, kad šturmuodami Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijos ir televizijos komitetą kovinių šovinių nenaudojo. Vietos gyventojai esą žuvo nuo snaiperių, kuriuos pasiuntė tuometinė Lietuvos valdžia, kulkų.

Jie taip pat stebėjosi, kad Lietuvoje pasipiktinimą sukėlė netoli Maskvos grupės "Alfa" kariams pastatytas paminklas. Lietuvos protesto pareiškimus veteranai vadino kišimusi į Rusijos vidaus reikalus.

Rezoliucijoje piktinamasi ir buvusiu SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu, kuris neigia įsakęs šturmuoti TV bokštą, radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje.

"Pareiškiame, kad grupė "Alfa" visuomet vykdė įsakymus, kuriuos gaudavo iš savo tiesioginės vadovybės", - tvirtinama rezoliucijoje.

Lietuvos valdžios atstovus ir visuomenę papiktino Austrijos sprendimas nepraėjus nė parai po sulaikymo paleisti nusikaltimais žmoniškumui įtariamą M.Golovatovą, kuris vadovavo televizijos bokštą šturmavusiam "Alfa" būriui. Dėl jo Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.

Dėl tokio austrų žingsnio pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje surengta protesto akcija, konsultacijos iš Vienos atšauktas Lietuvos ambasadorius, Austrijai įteikta nota.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti. Beginkliai žmonės buvo susirinkę ginti Lietuvos nepriklausomybę nuo perversmo.