Advokatai pergalių bando siekti ir susitikimais su teisėjais, ir juos skųsdami

„Advokatai bando siekti neprocesinėmis priemonėmis, įvairiausiais bandymais susitikti su teismo pirmininku, neprocesiniais skundais, kurie rezultato dažniausiai neduoda“, – praeitą savaitę visuotiniame advokatų susirinkime kalbėjo Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis taip pat eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovo pareigas.

Vėliau R. Norkus BNS sakė, kad taip viešai kalbėdamas omenyje turėjo ir savo, ir kitų kolegų teisėjų patirtį.

„Prašoma susitikti su teismo pirmininku ir sakoma, kad norima teisėjui papasakoti kažką labai svarbaus arba kažkokiu kitokiu būdu pritraukti dėmesio į tą bylą – bylinėjimosi strategija ypač kai kurių advokatų kontorų“, – BNS teigė R. Norkus. Advokatų kontorų įvardinti jis nepanoro.

Pasak teisėjo, su juo advokatai susitikimų siekia ir dėl Aukščiausiajame Teisme, ir dėl kituose teismuose nagrinėjamų bylų.

„Taip, ir su manim bandoma susitikti dėl įvairiausių bylų, nagrinėjamų ir mūsų teisme, ir kituose teismuose. Advokato įsivaizdavimu, pokalbis gali pakrypti apie bylą. Kadangi teismo pirmininkas daryti įtakos bylos eigai negali, aš paprastai tokių prašymų dėl susitikimu netenkinu, paaiškinu, kad šie klausimai nepatenka į teismo pirmininko kompetenciją“, – BNS sakė R. Norkus.

Teismo vadovas yra nustatęs priėmimo valandas, interesantai registruojami ir raštu iš anksto turi pranešti, apie kokią problemą jie norėtų kalbėtis.

R. Norkus sako išklausantis interesantų, kai jie turi klausimų, pasiūlymų apie bendrinius teismų klausimus, o ne apie konkrečias bylas.

Pasak R. Norkaus, paveikti teisėjus bandoma ir rašant skundus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai – esą teisėjas šališkas, nes netenkina šalies skundų, prašymų.

„Vien todėl, kad atmetamas prašymas, nereiškia, kad teisėjas šališkas. Labai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai atmetus šalies prašymą, skundžiamasi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai“, – BNS sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus.

Visuotiniame advokatų susirinkimo dalyvius sveikinęs premjeras Saulius Skvernelis ragino advokatus nepamiršti savo misijos.

„Advokatas yra gynėjas, bet ne tarpininkas, ne tam tikrų reikalų tvarkytojas, nes ta dalis, kuri tuo užsiima, diskredituoja kilnią advokato profesiją. Linkiu būti drąsiems, ginti žmones“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Po Mažeikių teisėjo pareiškimo apie spaudimą – Teisėjų tarybos reakcija

Viešai apie patirtą spaudimą darbe prabilusiam Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui, į jo žodžius buvo reaguota, sakė Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.

„Taip, reagavom, aš kalbėjau su teisėju (M. Klemeniu-BNS) telefonu. Raštu buvo kreiptasi į teisėją, pasiūlyta – jei jis patiria spaudimą, ir jei nori, kad Teisėjų taryba imtųsi priemonių ginti jo nepriklausomumą, jis gali atvykti, raštu išdėstyti. Teisėjas atsakė, kad nieko konkretaus pasakyti nepageidauja“, – pasakojo R. Norkus.

M. Klemenis yra pagrindinis liudytojas kito teisėjo Ramūno Antanavičiaus, kaltinamo korupcija, byloje. Jis sako, kad dabar nagrinėdamas bylas spaudimo nepatiria.

Mažeikių teisėjui M. Klemeniui neblaivaus vairuotojo administracinėje byloje siūlytas kyšis, jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigų prokuroras bei advokatas. Pasak teisėjo, neblaivaus vairuotojo byla besidomintys asmenys pateko į jo tarnybines patalpas teisme, nors ten įrengti užraktai, be to, buvo atvykę į jo privatų būstą.

„Patirties karčios turiu, kolegos iš aukštesnio teismo pasako: „Nereikėjo taip daryti, kam tu taip darai?“. Matydamas tokį netgi kolegų požiūrį, iš teisėsaugos, aukštesnio teismo atstovų, tikrai nebenorėjau tų skandalų, procesų ir norėjau viską nutraukti ir baigti, kad tegul jis (R. Antanavičius – BNS) toliau dirba, kaip dirbo“, – žurnalistams yra sakęs M. Klemenis.

M. Klemenis neįvardijo jam priekaištavusio teisėjo pavardės, tačiau paminėjo, kad jis yra „iš aukštesnio apygardos teismo“. Teisėjas šį asmenį įvardijo specialiosioms tarnyboms.

Pasak M. Klemenio, priekaištų jis sulaukė po to, kai prieš kelerius metus pareigūnams pranešė apie kyšį jam siūliusį advokatą Adomą Jonauską. 2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A. Jonauską, teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavusį 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.