8 iš 10 į pensiją išėjusių gyventojų priversti atsisakyti savo pomėgių

Beveik 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų dėl finansinių priežasčių yra priversti atsisakyti arba riboti savo laisvalaikio pomėgius. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Pasak bendrovės SE Gyvybės draudimo departamento direktorės Baltijos šalyse Aistės Rudžinskytės, atliktas tyrimas atskleidė, jog jausdami pinigų stygių net 81 proc. pensinio amžiaus moterų ir 77 proc. pensinio amžiaus vyrų yra priversti riboti ar išvis atsisakyti savo laisvalaikio pomėgių.

„Išėjimas į pensiją turėtų reikšti poilsį, laiką sau, šeimai, tuo tarpu tyrimas atskleidė, jog itin maža dalis į pensiją išėjusiųjų džiaugiasi pilnaverte senatve. Didžioji dalis dėl sumažėjusių pajamų yra priversti atsisakyti savo pomėgių“, – teigia A. Rudžinskytė.

Pasak A. Rudžinskytės, skaičiuojama, jog išėjus į pensiją reikėtų gauti ne mažiau kaip 70 proc. ankstesnio atlyginimo – tokiu atveju gyventojas beveik nepajaučia sumažėjusių pajamų pasekmių, jog gyvenimo kokybė nesuprastėja. Visgi, vidutinis darbo užmokestis šalyje atskaičius mokesčius paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1730,40 litų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint 30 metų darbo stažą, – 843,20 litų. Taigi, atlyginimo ir pensijos santykis vos siekia 50 proc.

Lietuvai gresia tapti viena seniausių visuomenių Europoje

„Demografinė situacija Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, prastėja – visuomenė sensta. Lietuvoje valstybinės pensijos mokėjimas pagrįstas solidarumo sistema, kuri reiškia, jog pensijos mokamos iš dirbančiųjų sumokamų mokesčių. Toks principas puikiai veikė prieš keliasdešimt metų, kuomet gimstamumas, taip pat dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui buvo ganėtinai didelis“, – pasakoja A. Rudžinskytė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. pagal medianinį amžių Lietuvos visuomenė bus viena seniausių iš visų ES narių. Medianinis amžius padalija gyventojus į dvi vienodas dalis taip, kad pusė jų yra jaunesni nei medianinis amžius, kita pusė – vyresni. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo visuomenė yra senesnė. Taigi, akivaizdu, kad dabartinė kartų solidarumu pagrįsta sistema nebebus pajėgi užtikrinti orios senatvės, tad būtina įvertinti savarankiško kaupimo galimybes ir pensijai ruoštis pradėti dar šiandien.

Kaupti galima nejaučiant naštos

Draudimo ekspertė pataria, kaip kaupti senatvei nejaučiant naštos. „Nuoseklus kaupimas, net atsidedant kelis litus per dieną, suteikia galimybę užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Kaupiant ilgą laikotarpį, finansinė našta nejuntama, tuo tarpu kasdien atidėta net maža suma ateityje gali atnešti didelę naudą“, – teigia A. Rudžinskytė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad kaupti galima investuojant savarankiškai arba investavimo riziką patikint bendrovėms.

„Jeigu klientas pageidauja pats valdyti investicijas, jomis domėtis bei esant reikalui keisti lėšų investavimo kryptį, jam rekomenduojama pasirinkti investicinį gyvybės draudimą. Šiame draudime investavimo rizika tenka pačiam klientui, tačiau skiriant laiko lėšų valdymui galima gauti itin solidžią grąžą. Pasirašydamas kaupiamojo gyvybės draudimo arba pensinio draudimo sutartį klientas iš karto žino, kokią garantuotą sumą jis bus sukaupęs pasibaigus sutarčiai – palūkanos būna mažesnės, tačiau jas garantuoja draudimo bendrovė. Tai reiškia, kad investicijas valdo draudimo bendrovė ir nepriklausomai nuo to, kaip sekėsi investuoti kaupiamas lėšas, pasibaigus sutarčiai klientui išmokama sutarta suma“, – teigia A. Rudžinskytė. Valstybė skatina ilgalaikį kaupimą, tad kaupiantys tiek investiciniu, tiek kaupiamuoju gyvybės ar pensiniu draudimu gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta šių metų pradžioje. Jos metu buvo apklausti 513 pensinio amžiaus respondentų iš visos Lietuvos.