Vyriausybė pritarė pokyčiams miškininkystėje

Aplinkos ministerija siūlo nuo 2029 metų keisti miškų skirstymą į grupes, kai kuriose jų apribojant kirtimus, leisti miške be projekto įrengti rekreacinius objektus, mažinti atvejų, kai miškų kirtimui reikia leidimų, sutrumpinti jų išdavimo laiką, supaprastinti miško valdos pardavimą.

Ministerijos skaičiavimais, kai kuriose miškų grupėse uždraudus pagrindinius kirtimus, kompensacijoms privatiems savininkams reikės 314 mln. eurų biudžeto lėšų: nuo 2026 metų – 27,6 mln. eurų, nuo 2029 metų – 286,5 mln. eurų.  

„Pakeitimai numato didesnį dėmesį gamtosaugai, miško išteklių apsaugai ir kokybei. Naujos normos suteiks galimybę geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes: atsisakyta perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus“, – pranešime teigė ministras Simonas Gentvilas.

Pataisos numato, kad nuo 2029 metų miškai vietoj dabartinių šešių grupių bus skirstomi į penkias: rezervatinius griežtos apsaugos, plantacinius ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus.

Pasak Aplinkos ministerijos, griežtos apsaugos miškų padaugėtų nuo 1 iki 10 proc., ekologinio prioriteto – nuo 8 iki 16 proc., socialinio prioriteto – nuo 4 iki 7 proc. Tuo metu ekonominio prioriteto miškų sumažėtų nuo 75 iki 67 proc., o iki 5 proc. miškų būtų priskirti plantaciniams.

Valstybinė miškų tarnyba šalies miškus naujoms grupėms turės priskirti per trejus metus.

Pereinamuoju laikotarpiu dabartinių ekosistemų apsaugos bei rekreacinių grupių miškuose ketinama atsisakyti pagrindinių miško kirtimų, miško savininkams dėl šių ribojimų numatant kompensacijas.

Aplinkos ministerija taip pat siūlo atsisakyti privalomo miškotvarkos projekto mažoms (iki 10 hektarų) miško valdoms, leisti miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant projekto.

Pakeitimuose numatyta, kad saugant bioįvairovę sanitarinių kirtimų metu būtų šalinami tik medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai, o pagrindiniai kirtimai būtų draudžiami ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose miškuose.

Taip pat būtų sudarytos sąlygos miško savininkams ar valdytojams patiems priimti su miškininkyste susijusius sprendimus, tačiau būtų griežčiau prižiūrima, kaip yra laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.

Be kita ko, ministerija siūlo išplėsti atvejų skaičių, kuomet leidimas kirsti mišką yra neprivalomas, leidimo kirsti mišką išdavimą sutrumpinti iki 10 darbo dienų, o leidime nurodytus kirtimus leisti vykdyti du metus.

Taip pat numatoma, kad prieš parduodant miško valdą nereiktų atsiklausti besiribojančių valdų savininkų.

Miškų įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.