VRK aiškinasi, ar Krikščionių sąjungos narys teisėtai pervedė 33 partiečiams lėšų užstatui

VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti, kad beveik 44,9 tūkst. eurų buvo paslėptas finansavimas iš neteisėto šaltinio. Dėl šio atvejo į komisiją kreipėsi pats lėšas pervedęs asmuo – šachmatininkas ir verslininkas Jonas Viesulas, per teismus siekęs susigrąžinti minėtas lėšas iš partijos kolegų.

VRK pažymoje taip pat teigiama, jog Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir valdybos narys Arvydas Akstinavičius rūpinosi, kad Jonas Viesulas pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus.

VRK nariams siūloma pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą ir taikyti administracinę atsakomybę.

Ketvirtadienį šį klausimą nagrinėjusi komisija galutinį sprendimą atidėjo, partijos atstovams paprašius laiko susipažinti su medžiaga. Prie jo bus grįžta kitą savaitę – gruodžio 15 dieną.

VRK duomenimis, Krikščionių sąjunga 2020 metų Seimo rinkimuose surinko 0,75 proc. rinkėjų balsų, vienmandatėse nebuvo išrinktas nė vienas jų narys.

Skolino „gerai žinomiems asmenims“

Šių metų birželį VRK gavo J. Viesulo kreipimąsi, kuriame jis nurodė dalyvavęs 2020 metų Seimo rinkimuose, o šios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, pasak verslininko, prašė jo paskolinti pinigų partijos kandidatams Seimo rinkimuose.

„Rimantas Jonas Dagys savo partijos narius, dalyvausiančius Vienmandatėse apygardose įvardijo kaip visuomenėje labai gerai žinomus asmenis ir kad jie be vargo surinks 3 procentus rinkėjų balsų, todėl paprašė paskolinti jiems pinigų užstatui dalyvauti Seimo rinkimuose“, – J. Viesulo argumentai cituojami VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymoje.

Jis pats teigė praktiškai nepažinojęs partijos narių, tačiau pasitikėjo partijos pirmininku ir į jam pateiktas kandidatų asmenines sąskaitas pervedė po 1360 eurų, skirtų sumokėti užstatui.

Iš viso J. Viesulas teigia R. J. Dagio prašymu paskolinęs 50,3 tūkst. eurų, iš kurių apie 4,1 tūkst. eurų pervedė į partijos sąskaitą kaip nario mokestį.

Posėdyje verslininkas sakė ėmęs paskolą iš savo įmonės „šitiems ponams padėti“.

Iš 33 žmonių, kuriems jis pervedė pinigus, po rinkimų lėšas grąžino tik keturi, o dar 13 kategoriškai atsisakė tai daryti. J. Viesulas dėl to kreipėsi į teismą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos jo ieškinį atmetė.

Tuomet jis kreipėsi į VRK, prašydamas „paaiškinti ir atsakyti ar mano paskolinti ir pervesti pinigai įvardintiems aukščiau asmenims buvo deklaruoti ir apskaityti Krikščionių sąjungos rinkimų kampanijos finansiniuose dokumentuose“. Posėdyje jis sakė bylas pralaimėjęs, nes lėšas gavę Krikščionių sąjungos nariai jas laikė partijos parama.

Partijai tokios sumos skirti negalėtų

Kaip VRK posėdyje sakė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, pervestos kandidatams lėšos sudaro 54,8 proc. J. Viesulo deklaruotų metinių pajamų, be to, viršija 2020 metais leistą nario mokesčių dydį.

Taigi, teisėtu būdu Krikščionių sąjunga tokios sumos iš jo nebūtų galėjusi gauti.

„Partija ir negalėjo teisėtu būdu tokios sumos gauti iš J. Viesulo. Jie, puikiai tą suprasdami, kad partijos finansavimo šaltiniai yra tikrinami, o kaip teisme nurodė Arvydas Akstinacičius, kandidatų niekas neklausia, iš kur jie gavo lėšų, nėra jiems pareigos nurodyti finansavimo šaltinio, tai ir buvo pervesta kandidatams į sąskaitas, o ne į partiją, – posėdyje aiškino L. Petronienė. – Nes partija, gavusi tokią sumą, turėtų iš karto grąžinti arba, jeigu pavėluoja grąžinti, pervesti į valstybės biudžetą, ir nebūtų galėję sumokėti rinkimų užstato“.

Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą.

„Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą“, – pabrėžė ji.

Pažymoje remiamasi civilinės bylos medžiaga, kurioje apklausti pinigų iš J. Viesulo gavę Krikščionių sąjungos kandidatai. Jie teisme tvirtino, kad pasakius, jog neturi pinigų užstatui, iš partijos vadovų išgirdo, esą tuo pasirūpins rėmėjas.

Jie teigė, kad su jais buvo tartasi, jog lėšas grąžins tuo atveju, jeigu atgaus užstatą iš VRK, o dėl paskolos nesitarė. Pinigus J. Viesulas pervedė nurodęs, jog tai – „sąskaitos papildymas“.

Kai kurie liudytojai pažymoje cituojamuose dokumentuose teigė buvę šokiruoti, kai sulaukė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo.

R. J. Dagys: partija nesikišo

R. J. Dagys teigė, jog nei jis, nei partija civilinėje byloje, kurioje nagrinėti skolos klausimai, nefigūravo.

Jis taip pat pastebėjo, jog įstatymai nedraudžia asmenims skolinti ar kitaip finansiškai padėti vienas kitam, todėl Krikščionių sąjunga nesikišo ir nenagrinėjo „atskirų partijos bičiulių galimų pagalbos iniciatyvų“.

Jis neigė, kad būtų kalbėjęsis su J. Viesulu ir prašęs jo pervesti pinigų. Pinigai pervesti, anot R. J. Dagio, paties verslininko iniciatyva.

„Tai yra jo asmeninė iniciatyva, visi santykiai, kurie ten buvo nagrinėti tarpusavyje“, – VRK posėdyje tvirtino jis.

Pasak partijos pirmininko, Krikščionių sąjunga buvo priėmusi sprendimą, kad rinkimų užstatas už sąrašą ir du kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bus apmokėtas iš jos lėšų, o likusieji kandidatai užstatais turėjo pasirūpinti asmeniškai.

„Iš tikrųjų pradžioje mes tikėjome geresnės finansinės padėties partijoje ir todėl buvo kalbama su kai kuriais kandidatais, kad mes stengsime užstato lėšas dengti iš partijos, deja, taip neįvyko“, – aiškino pirmininkas.

R. J. Dagio teigimu, užstato partija negalėtų naudoti savo veiklai finansuoti, todėl abejotina vadino išvadą, jog ši situacija galėtų būti laikoma partijos finansavimu.