Tarsis ministrai: dėl karių darbo pasienyje kenčia karinis rengimas?

Kariai pasieniečiams talkina nuo praėjusių metų liepos, kai dėl neteisėtų migrantų, plūstančių per sieną su Baltarusija, šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.

„Mes tikrai dabar girdime indikacijas iš krašto apsaugos ministerijos ir su ministru esame sutarę, kad šią savaitę mes susitiksime ir aptarsime galimus sprendimus, nes man atrodo labai yra svarbu įsivertinti galimas rizikas ir situaciją“, – BNS sakė A. Bilotaitė.

Taip ji kalbėjo po to, kai Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pareiškė, jog kariams vykdant ne savo tiesiogines užduotis, nukenčia jų rengimas.

„Mes kai vykdome ne savo tiesiogines užduotis, reiškia, mes negalime vykdyti karinio rengimo ir karinė parengtis kariuomenės, ypatingai Krašto apsaugos savanorių pajėgų, krinta. Reiškia jie neturi laiko pakankamai treniruotis“, – LNK žinioms sakė kariuomenės vadas.

A. Bilotaitė teigia, kad iki šiol nebuvo negirdėjusi apie tokią problemą.

„Aš pati asmeniškai dar nebuvau gavusi tokių indikacijų, į mane taip tiesiai niekas nebuvo pasikreipęs ir tokios diskusijos nevyko. Jos vyko galbūt darbiniame lygmenyje, bet politiniame lygmenyje, tarp ministrų, tos diskusijos dar nebuvo, bet mes esame sutarę, kad kitą savaitę pasikalbėsime apie tai“, – sakė ministrė.

Mes kai vykdome ne savo tiesiogines užduotis, reiškia, mes negalime vykdyti karinio rengimo ir karinė parengtis kariuomenės, ypatingai Krašto apsaugos savanorių pajėgų, krinta.

Ji pabrėžė, kad migrantų krizė, kurią Vakarų šalys laiko Baltarusijos hibridine ataka, nėra pasibaigusi. Pastebima, kad formuojasi nauji keliai iš Rusijos, migrantai atvyksta iš naujų šalių: Kubos, Indijos, Afganistano.

„Tendencijos yra naujos ir žinant visą geopolitinį kontekstą, aš manau, kad sienos apsauga sustiprinta išlieka būtinybe ir manau, kad tikrai surasime su kariuomene optimaliausius sprendimus, kurie bus abipusiškai tinkami“, – kalbėjo ministrė.

Ji pabrėžė, kad krizių akivaizdoje labai svarbu, jog institucijos viena kitą girdėtų ir bendradarbiautų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai apgręžė 1585 iš Baltarusijos į Lietuvą planavusius patekti migrantus. Bandžiusiųjų šiemet iš Baltarusijos draudžiamose vietose kirsti sieną į Latviją yra 2613. Neįleistųjų į Lenkiją yra 4567.

Pernai nuo rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų į Lietuvą iš Baltarusijos nepateko 8106.

Šiuo metu į Lietuvą per parą bando patekti nuo kelių iki kelių dešimčių migrantų, jų srautas, lyginant su migrantų krizės pradžia, yra ženkliai sumažėjęs.