Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sako, kad nėra ko nerimauti, nes koalicijos tikslas – užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas būtų stiprus, nepriklausomas ir nešališkas.

Jis aiškina, kad ateityje bus siekiama diskutuoti su Visuomenės informavimo etikos komisija, žurnalistų etikos inspektoriumi, LRT taryba, žurnalistais, kitomis susijusiomis pusėmis ir ieškoma atsakymų į visuomenę neva neraminančius klausimus bei sprendimų. Jis viliasi, kad iniciatyva galėtų kilti iš pačių žurnalistų.

Klausiamas, ar LRT šiuo metu yra šališkas, K. Vilkauskas nepateikia aiškaus atsakymo, bet sako, kad transliuoto laidose girdime daugiau dešiniosios politikos krypties atstovų nei kairiosios.

Kęstutis Vilkauskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė visgi įžvelgia grėsmių. Pasak jos, valdantiesiems prakalbus apie pokyčius LRT, jau sureagavo įvairios tarptautinės organizacijos, tarp jų – informacijos laisvę sauganti tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“.

„Priminsiu, kad nuo tokių kalbų ir ketinimų prasidėjo procesai Vengrijoje, Lenkijoje, dabar tokią situaciją matome ir Amerikoje. Man kelia nuostabą, kad tokia patyrusi partija kaip socialdemokratai lipa ant tokio buko grėblio. Įžvelgiu grėsmę žodžio laisvei ir demokratijos pagrindams, nes visuomeninis transliuotojas, ypač tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, užtikrina nuomonių įvairovę ir žodžio laisvę. Tokios iniciatyvos veda į spaudimą dėl turinio ir į žurnalistų savicenzūrą“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas įsitikinęs, kad kalbos apie galimas grėsmes yra tik hipotetinės, ir patikina, kad žurnalistams nebus nurodinėjama, ką jie turėtų kalbinti, tebus siekiama, kad vienodai dėmesio gautų visų politinių krypčių atstovai. Jo teigimu, nėra sudėtinga paskaičiuoti, kiek kokių pašnekovų kviečiama į laidas.

Tačiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad politikai tiesiog bijo žurnalistų ir nori iš jų atimti teisę kritikuoti ir atskleisti neskaidrų politikų elgesį.

„Seimas neturi nurodinėti, kiek ir kokių žmonių turime kalbinti. Dabar tai vyksta Sakartvele. Išnyksta analizė, sueinama į apibendrintus pranešimus, kad viena pusė pasakė taip, o kita kitaip“, – pastebėjo LRT generalinė direktorė. Ji pridūrė, kad manyti, jog pašnekovus galima tiesiog „sudėlioti į lentynėles pagal jų pasaulėžiūrą“, gali tik tas, kas nesupranta, kaip veikia žiniasklaida.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė / S. Lisausko / BNS nuotr.

Ji atkreipia dėmesį, kad LRT anksčiau jau buvo atliktas auditas ir jokių esminių pastabų dėl šališkumo visuomeninis transliuotojas negavo. „Buvo rekomendacija padaryti nešališkumo mokymus ne tik žurnalistams, bet visiems LRT darbuotojams, kad jie žinotų, kas tai yra“, – sakė LRT generalinė direktorė.

„LRT yra orientuota į auditoriją, mūsų tikslas – būti naudingiems savo auditorijai, mes neturime tikslo propaguoti vieną mintį“, – atsakė ji į kaltinimą, neva LRT eteris palankesnis vienai politinei srovei.

K. Vilkauskas, kalbėdamas apie tai, kaip būtų galima užtikrinti „didesnį nešališkumą“, sako, kad LRT galėtų organizuoti konferenciją ir joje visuomenei pristatyti savo tikslus, laidų turinį. Jis taip pat pažymi, kad LRT įvaizdis turėtų būti toks, kad niekam nekiltų nė menkiausio klausimo.

„Politikai neturėtų kištis į turinį, bet per savo atitinkamas institucijas prižiūrėti“, – teigė K. Vilkauskas.

Šiuo metu LRT atliekamas auditas, jo rezultatai turėtų būti paskelbti lapkričio mėnesį.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: