Naujoje KAS programoje yra apibrėžti kariuomenės uždaviniai ir prioritetai, be to, išskirtos pagrindinės priemonės, kurios turėtų padėti įgyvendinti tikslus.

Pagrindinis krašto apsaugos sistemos tikslas ir toliau bus pasirengimas savarankiškai ir kolektyviniai šalies gynybai - Lietuvos kariuomenės pajėgumų didinimas, parengtis, esant poreikiui, priimti į Lietuvą atvykstančias NATO karines pajėgas, piliečių įtraukimas į pasirengimą gynybai, atsparumas hibridinėms grėsmėms.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, naujoji plėtros programa - didelis žingsnis į priekį krašto apsaugos sistemos srityje: „Šis susitarimas leis įsigyti reikiamą ginkluotę, vystyti būtinus pajėgumus, kurti infrastruktūrą ir didinti karių motyvaciją“, - sakė V. Bakas.

Naujojoje KAS programoje taip pat yra iškelti siekiai, kiek šalies gyventojų, esant poreikiui, būtų pasirengę ginti savo šalį. Siekiama, kad 2028 m. šalį galėtų ginti 58 proc. piliečių, kai, pavyzdžiui, 2018 m. ginti valstybę buvo pasirengę 43 proc. gyventojų.

„Turime dar labiau stiprinti ugdymą krašto gynybos, nacionalinio saugumo klausimais mokykloje, skatini patriotinį ugdymą. Bus plėtojama krašto apsaugos sistemos strateginė komunikacija, apibrėžę lūkesčius, įtrauksime daugiau institucijų į visuomenės skatinimą ginti savo šalį“, - kalbėjo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Naująją programą ketinama įgyvendinti 2019-2028 metais.