Teismas: šnipinėjimu kaltinami A. Paleckis ir D. Bertauskas toliau turi nešioti apykojes

Abu apykojes turės nešioti dar mažiausiai tris mėnesius.

Teismo įsitikinimu, A. Paleckiui ir D. Bertauskui paskirta kardomoji priemonė šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pateisinama, neprieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamai praktikai.

Šiaulių apygardos teismas trečiadienį paskelbta nutartimi įpareigojo A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, teismas pabrėžė, jog A. Paleckis yra dirbęs keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat darbo reikalais vykęs į Rusiją, su kuria yra siejamas jam pareikštas kaltinimas, pastarojoje valstybėje jis praleido savo vaikystę.

Kaltinamajam teismas išaiškino, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

„A. Paleckis įspėtas, kad už paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, jeigu tam būtų pagrindas“, – rašoma teismo pranešime.

A. Paleckis kardomąją priemonę prašė pakeisti į švelnesnę, o kitas kaltinamasis D. Bertauskas – visiškai panaikinti.

Teismas konstatavo, kad iki kaltinamajam D. Bertauskui nustatyto intensyvios priežiūros termino pabaigos – liepos 10 dienos – išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės dėl teisėjos atostogų, sprendimo paskelbimas numatytas liepos 27 dieną.

Nebetęsti kaltinamajam D. Bertauskui paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino, kaip prašo kaltinamasis ir jo gynėjas, ar šią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę, pasak teismo, nėra pagrindo.

Teismas pabrėžė, kad D. Bertauskas kaltinamas padaręs tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Be to, ir ankstesnėse teismo nutartyse skiriant šią kardomąją priemonę bei pratęsiant jos terminą, akcentuota, jog būtina riboti kaltinamojo D.  Bertausko galimybę bendrauti su kitais proceso dalyviais, Rusijoje esančiais asmenimis, eliminuoti pasislėpimo galimybę, užtikrinti kitų įpareigojimų vykdymą, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismo nuomone, nėra galimybės kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietos.

D. Bertauskas nuo 24 val. iki 7 val. turi būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai išvykimas iš gyvenamosios vietos susijęs su lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nesilankyti įstaigose (interneto kavinėse ir pan.), kuriose teikiamos viešos interneto paslaugos,  nebendrauti ir neieškoti ryšių pačiam ir per kitus asmenis su teismo nurodytais asmenimis.

Prokurorė Vilma Vidugirienė gegužę pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui A. Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką D. Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

A. Paleckis kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais, o D. Bertauskas kaltę pripažino ir pareiškė atsiprašantis valstybės.