„Spaudimą palaikyti“: tūkstančiai žmonių vėl reiškė protestą koalicijai su „aušriečiais“

Pirmas protestas prieš „Nemuno aušros“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, buvimą koalicijoje prie Seimo rūmų surengtas praėjusį ketvirtadienį, jame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

„Svarbu rodyti, kad esame nepatenkinti“

„Dėl didelių pokyčių vilčių neturiu, bet galbūt vienaip ar kitaip pasikreips ta koalicijos sutartis, ar patys socialdemokratai priims atitinkamus sprendimus. Bet labiau, manau, spaudimą palaikyti ir rodyti opoziciją šitam sprendimui koalicijos“, – BNS sakė 35-erių IT sektoriuje dirbanti Aistė, mitinge dalyvaujanti antrąkart.

Manau, kad demokratinėje valstybėje svarbu yra rodyti, kad esame nepatenkinti.

Tik vardu prisistačiusi moteris teigė nepalaikanti socdemų kartu su „Nemuno aušra“ sudarytos valdančiosios koalicijos, nes ji netenkina politikams keliamų orumo principų.

„Manau, kad demokratinėje valstybėje svarbu yra rodyti, kad esame nepatenkinti, kad dalis yra nepatenkintų netgi tų, kurie balsavo už išrinktus žmones“, – kalbėjo protestuotoja.

23-ejų klientų aptarnavimo agentas Kristijonas, taip pat nenurodęs pavardės, BNS sakė, kad antisemitizmas valdančiojoje koalicijoje yra „labai neskanu“ ir „mes truputėlį ne ten žiūrime, kur reikia žiūrėti“.

„Galbūt kažko daug nepasieksime, bet kad kažkas būtų išjudinta labiau, turėtų būti ilgas nuolatinis darbas. Gal ne kiekvieną savaitę reikėtų rinktis į protestus, tačiau reikėtų, kad kiekvieną savaitę būtų kalbama, o ne, kaip būna su daugeliu dalykų, pakalbame dvi–tris savaites ir pamirštame“, – teigė vyras.

„Valdančiojoje koalicijoje turime Kremlių“

Pasisakyti ant scenos lipęs apžvalgininkas Marius Laurinavičius tvirtino, kad vykstant Rusijos karui su Ukraina turime situaciją, kur „peržengtos visos linijos dėl moralinės politikos, dėl antisemitizmo, dėl daugybės dalykų“.

„Bet peržengta dar viena labai svarbi linija, kuri karo metu yra dar svarbesnė. Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje mes turime Kremlių. Deja, situacija yra tokia, ir aš tai galiu pasakyti tiesiai į akis mūsų paskirtajam premjerui Paluckui“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

„Ponas Žemaitaitis buvo sulyginęs Krymo referendumą su mūsų nepriklausomybe ir išėjimu iš Sovietų Sąjungos. Maža to, ponas Žemaitaitis, tada būdamas Seimo nariu, bandė pakeisti Seimo rezoliuciją, kuri smerkė Krymo aneksiją“, – pridūrė jis.

Politologė Rima Urbonaitė konstatavo politikų nepagarbą valstybei šiems sakant, kad priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs žmogus gali būti Seimo vicepirmininku.

„Nes Konstitucinio Teismo išvada ne problema. Priesaikos sulaužymas ne problema. Štai, kokia pagarba yra valstybei ir valstybės institucijoms. Ir ne, aš nenoriu jokių pirmalaikių rinkimų, bet aš noriu pasakyti, kad nepagarba rinkėjų valiai yra ne šitoje aikštėje. Jos šaltinis yra už šitų sienų pirmiausia“, – į Seimo rūmus rodė R. Urbonaitė.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis iš viso turi šešis pavaduotojus: pirmąjį vicepirmininką socialdemokratą Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, Agnę Širinskienę, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Likęs laisvas postas priklauso „Nemuno aušros“ frakcijai. Šiose pareigose S. Skvernelis norėtų matyti „aušriečių“ lyderį R. Žemaitaitį, jeigu baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus jis išgirstų palankų teismo sprendimą.

Psichologas: melas augina nepasitikėjimą visais politikais

Į protestuotojus kreipęsis psichologas Paulius Skruibis tvirtino, kad politikų melas lemia gyventojų nepasitikėjimą visomis politinėmis jėgomis.

„Ir mums bando pasakyti, kad čia ne mūsų reikalas, čia rinkėjų reikalas, kurie balsavo. Bet taip nėra. Tas nepasitikėjimas generalizuojasi, jis nėra apie nepasitikėjimą viena partija, jis tampa nepasitikėjimu apskritai visais politikais“, – tvirtino P. Skruibis.

Prasidėjus išankstiniam balsavimui Seimo rinkimų pirmajame ture socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė žurnalistus tikino, kad jos vadovaujama jėga nesudarys koalicijos su „Nemuno aušra“. Politikė taip pat žadėjo pergalės atveju vadovauti Ministrų kabinetui, tačiau savo poziciją po rinkimų pakeitė motyvuodama amžiumi ir sveikata.

Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė Amit Goldman ketvirtadienio proteste sakė, kad Lietuva yra visų piliečių namai, kurie negali tvirtai stovėti, jeigu jų pamatai „skaldomi antisemitizmo, neapykantos, diskriminacijos“.

„Mūsų valstybei priešiškos jėgos siekia parodyti Lietuvą kaip antisemitinę valstybę tiek savo vidinėje, tiek išorinėje komunikacijoje.

Kodėl tokia retorika yra naudojama mūsų išrinktų atstovų siekiant kiršinti visuomenę?“ – kalbėjo moteris.

Kreiptis į protestuotojus žadėjo ir ketvirtadienį premjeru paskirtas socialdemokratas Gintautas Paluckas, praėjusį ketvirtadienį neišėjęs su jais susitikti.

Renginio pabaigoje sulaukęs savo eilės žengti ant scenos, jis dėkojo už kultūringą mitingą ir prašė protestuotojų neprarasti vilties, kad naujoji koalicija ir būsima Vyriausybė „gebės atliepti nerimą dėl valstybės saugumo, dėl valstybės gynybos, dėl viešųjų paslaugų teikimo“.

Socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ sprendimą dirbti valdančiojoje daugumoje įtvirtino praėjusią savaitę. Toks jų žingsnis sulaukė kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Siekdami sumažinti reputacinę žalą, valdančiosios partijos į koalicinę sutartį įtraukė įsipareigojimą kovoti „su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“. Tuo metu pats „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis žadėjo retorikos pokyčius bei pabrėžė būtinybę kovoti su antisemitizmu.

Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas, o ketvirtadienį prisiekė kaip naujai išrinktas parlamentaras.

Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama byla, kur R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydus. Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Komentuodamas prieš jį nukreiptą akciją, R. Žemaitatis sakė, kad tai – konservatorių suplanuotos strategijos dalis.