„Rezultatų nėra didelių iš to susitikimo, tačiau niekas jų ir nesitikėjo“, – Žinių radijui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Tai buvo toks susitikimas, (skirtas – BNS) pasikalbėti, o sprendimus daryti reikia visiškai kituose formatuose, pavyzdžiui, per Europos Vadovų Tarybą, kur jau ir Lietuva, ir Baltijos šalys, ir visos Europos Sąjungos šalys dalyvauja“, – pridūrė ji.

Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą, tačiau sprendimų nepasiekė.

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus net Ukraina, jau nekalbant apie Europos Sąjungą (ES).

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Vis dėlto po susitikimo nebuvo jokio bendro pareiškimo ar svarbių pranešimų. Susitikimo dalyviai irgi teigė, kad juos reikia palikti tokioms organizacijoms kaip ES ar NATO.

Lietuvai ir kitoms Baltijos ir Šiaurės regiono šalims susitikime atstovavo Danija.

„Ne paslaptis, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos iš ragintojų, kad užtenka tų kalbų, seniai laikas veikti, seniai laikas daugiau daryti. Tiesą sakant, daugiausiai ir darome“, – sakė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, pagrindinė regiono žinia yra, kad nepaisant derybų dėl taikos Ukrainoje, Rusijos grėsmė niekur neišnyksta: „Turime ir toliau padėti Ukrainai, kuo galime, turime ir toliau skirti savo saugumui didžiausią dėmesį ir Europos saugumui taip pat“.