Siūloma aiškiau reglamentuoti, kas gali verstis gyvūnų dresūra

Siūlomas teisinis reguliavimas numato, kad leidimų verstis gyvūnų dresūra išdavimo tvarką ir kvalifikacinius reikalavimus asmenims, užsiimantiems dresūra, nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Taip pat numatoma, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus galėtų tik fiziniai asmenys, atitinkantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.  

Pagal siūlomą projektą, „šunų dresuotojas – šunų dresūra užsiimantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis asmuo“,  “šunų dresūra – šunų mokymas paklusti, bendrųjų praktinių ir socialinių įgūdžių formavimas, rengimas sporto varžyboms.“

Pasak L. Jonausko, šiuo metu gyvūnų dresūra nėra aiškiai reglamentuota, o dresuotoju gali tapti bet kas. 

Žiniasklaidoje yra minimas ne vienas atvejis, kai yra užfiksuota, kad dresūros metu šuo yra tampomas, spardomas, trankomas rankomis, kitaip bauginamas.

„Šiandien dresūra nėra licencijuojama, specialistui nėra keliami reikiami kvalifikaciniai reikalavimai. Todėl dažnai šunų dresūra verčiasi asmenys, kurie įsigyja individualios veiklos pažymą, išklauso nelicencijuotus dresūros kursus ar įsigyja kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Šių dresuotojų kvalifikacija ir kompetencijos skiriasi nuo asmenų, kurie ilgus metus studijuoja su gyvūnų elgsena, kinologija susijusias studijų programas aukštosiose mokyklose, tačiau sąlygos dirbti jiems yra vienodos. Gyvūnų šeimininkai, patikėję savo augintinius nekompetentingam dresuotojui, dažnai susiduria su žiauriu elgesiu prieš gyvūną. Žiniasklaidoje yra minimas ne vienas atvejis, kai yra užfiksuota, kad dresūros metu šuo yra tampomas, spardomas, trankomas rankomis, kitaip bauginamas“, – sakė L. Jonauskas.

Seimo narys teigia, kad gyvūnų šeimininkai, pasinaudoję netinkamų šunų dresuotojų patarimais ir dresūra, kuri paremta smurtu ir prievarta, sulaukia atvirkštinės augintinio reakcijos – jis tampa bailus arba agresyvus, nesocialus, o dėl dresūros metu patirto streso pradeda bijoti ne tik aplinkinių, bet ir paties šeimininko.

„Įrodyta, kad šuo, mokomas negatyvios motyvacijos principu (fizinėmis bausmėmis,  elektriniais antkakliais), netampa paklusnesnis už šunį, mokomą pozityvios motyvacijos principu. Pastebima, kad negatyvių dresūros metodų naudojimas gali sukelti probleminį šuns elgesį. Mokslininkai siūlo dresuotojams, šunų savininkams rinktis pozityvias dresūros priemones“, – teigia  L. Jonauskas.

Parlamentaras tikisi, kad siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos padės sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, skatins pozityvią dresūrą, padės kelti dresuotojų kvalifikaciją ir reputaciją.