Šiemet G. Nausėda vengia viešumo?

Šiemet data beveik sutapo su kitu įvykiu – liepos 13 dieną pasirodė naujos Europos Komisijos (EK) gaires dėl Kaliningrado tranzito. Iš Prezidentūros atsakymo, atrodo, kad metinės spaudos konferencijos ir nebus.

„Prezidento spaudos konferencijos ir interviu žiniasklaidai planuojami visų pirma atsižvelgiant į aktualijas bei jų svarbą visuomenei, o ne simbolines sukaktis ar progas“, – rašė Prezidentūra.

Apžvalgininkas Vytautas Bruveris mano, kad pastarieji įvykiai su Kaliningradu turi įtakos.

„Pagrindinė priežastis, kodėl jis apskritai šiuo metu vengia viešumo“, – teigė V. Bruveris.

Nors prieš kelias dienas prezidentas buvo išėjęs į futbolo varžybas, tai darbotvarkėje įrašyta nebuvo. Užvakar G. Nausėda buvo atsisveikinti su signataru Aloyzu Sakalu, bet to žiniasklaidai prieinamoje darbotvarkėje irgi nebuvo. O ten atsitiktinai pamačiusiems žurnalistams į kitus klausimus neatsakinėjo.

„Tai buvo žmogus, kuris nuoširdžiai tikėjo socialdemokratine idėja“, – sakė G. Nausėda.

Trečiadienį G. Nausėda buvo Lenkijoje.

„Pastaraisiais metais būtinai stengiasi būti pagrindiniu Europos reikalų karaliumi Lietuvoje, pagrindiniu Lietuvos atstovu ES fronte bei Europos Vadovų Taryboje. Dabar šis antausis ir pralaimėjimas tranzito istorijoje jam meta pagrindinį šešėlį“, – kalbėjo V. Bruveris.

Per metines spaudos konferencijas valstybių vadovai atsiskaito visuomenei, atsako į klausimus apie aktualijas, apie tai, kas buvo ir kas dar bus.

„Gal yra tokie lūkesčiai, kad viskas turi būti kaip rojuje, bet jeigu būtų taip, kaip rojuje, reiškia, jau mes nebe šitame pasaulyje“, – teigė G. Nausėda.

Tai daroma ir Rytuose, bet su daug režisūros.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rytuose ji yra labai stipriai kontroliuojama, stipriai išreikšta kaip tam tikra ceremonija“, – sakė politologas Linas Kojala.

Tai daroma ir Vakaruose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsiskaitomąją spaudos konferenciją surengdavo kiekvienais metais, prieš išeidama vasaros atostogų.

„Aptardavo nuveiktus darbus ir užduodavo toną būsimoms atostogoms“, – tęsė L. Kojala.

Ar Olafas Scholzas tęs – dar neaišku.

Spaudos konferencijos politikams ne visada būna patogios. Klausimai, kuriuos užduoda žurnalistai, būna gana aštrūs.

Amerikos prezidentai šią tradiciją turėjo nuo aštunto dešimtmečio. Barackas Obama ją tesė, bet Donaldas Trumpas nutraukė. Bendravimas su visuomene persikėlė į twiterį. Joe Bidenas tradicijos neatnaujino.

„Spaudos konferencijos politikams ne visada būna patogios. Klausimai, kuriuos užduoda žurnalistai, būna gana aštrūs. Matome, kad ir JAV prezidentas J. Bidenas tokių spaudos konferencijų šiek tiek privengia“, – kalbėjo L. Kojala.

Politiniai lyderiai turi progą pasirodyti atviri visuomenei, bet taip pat rizikuoja padėties nesukontroliuoti. Lietuvoje bene garsiausiai nuskambėdavo, kai šalies vadovai pasisakydavo apie savo padarytas klaidas.

2015 metais Dalia Grybauskaitė paklausta, ar yra koks nors 2014 metų metų poelgis arba veiksmas, dėl kurio ji gailėtųsi arba norėtų daryti kitaip, ji atsakė, kad negalvoja padariusi klaidų.

„Ne, nemanau. Visada visus sprendimus darau tuo metu grįsdama tuometine esama man prieinama informacija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tada D. Grybauskaitė tapo klaidų nedarančia prezidente. O į kai tokį patį klausimą atsakė G. Nausėda – spaudos neskaitančiuoju prezidentu.

„Bendravimas su žmonėmis tiesiogiai yra kur kas geresnis dalykas, negu skaityti spaudą. Pasidarė daug ramiau ir jaučiuosi daug užtikrintesnis, tad tam tikras išvadas, kaupiantis patirčiai, darau ir aš“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda.

Antroje kadencijoje metines spaudos konferencijas nustojo rengti ir D. Grybauskaitė.

„Ji irgi akivaizdžiai stengdavosi kalbėti tik jai patogiose ir jos kontroliuojamose situacijose. Net drįsdavo dalinti nurodymus, ko klausti prezidentės“, – pasakojo V. Bruveris.

G. Nausėdos patarėjai derinti klausimų nereikalauja.