Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

„Vienas iš esminių šio Seimo prioritetų – kokybiška teisėkūra, tai deklaravau ir tapdama Seimo pirmininke. Dvi iš trijų įsigaliojančių Konstitucijos pataisų būtent ir priimtos siekiant ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Kalbu apie pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų ir panaikinto nuolatinio apribojimo eiti pareigas po konstitucinių sankcijų“, − pažymi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo vadovės, pataisa, leidžianti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, – tai kartu su pilietišku jaunimu įgyvendinta iniciatyva, suteikianti daugiau galimybių pilietiškiems suaugusiems žmonėms.

„Ji leidžia realiai pajusti rinkimus, dalyvaujant juose kaip kandidatui, o ne pagalbininkui. Ir suvienodina sąlygas, nes net į Europos Parlamentą galėjo kandidatuoti jaunesni nei į Lietuvos Respublikos Seimą. Kuo daugiau jaunimui suteikiame galimybių išreikšti save politinėje veikloje, tuo aktyvesnė bus visuomenė, o aktyvi pilietiška visuomenė yra demokratijos pagrindas“, − pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen.

Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merus ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po sprendimo Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėn., atskleidė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai.

Kandidatuoti į Seimą – nuo 21 metų

Seimas priimta Konstitucijos pataisa sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos parlamente dirba tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų.

Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.

Panaikintas nuolatinis apribojimas užimti pareigas

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas pritaikius konstitucines sankcijas. Ji atveria kelią nuo prezidento posto nušalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario pareigų.

Taip Lietuvos parlamentas įgyvendino Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.