- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicija turėtų palaikyti sprendimą pasienyje su Baltarusija statyti fizinį barjerą, ketvirtadienį sakė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero“, – po susitikimo Vyriausybėje teigė jis.
Pasak ekspremjero, nekyla abejonių, kad plūstant neteisėtiems migrantams tvora pasienyje reikalinga.
„Tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis artimiausiu metu sunku būtų, tai bus tikrai ne mėnesio ir ne vienų metų investicija“, – tvirtino S. Skvernelis.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas pažymėjo, kad užtvaro statybos „yra valstybinis reikalas, tai nėra vienos kurios partijos reikalas“.
„Siena turi būti ir ją reikia padaryti kuo greičiau, aišku, žiūrint ir į kainas, nes dažniausiai paklausai didėjant ir kainos kyla. Man atrodo, kad projektas, kuris pristatytas, optimaliai sudėliotas, suprantu, kad didžiausia problema, buitiškai pasakysiu, kad būtų drato (vielos) daug, ta tvora jau ir būtų“, – po susitikimo sakė A. Sysas.
Valdančiosios Laivės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad frakcija pritaria fizinio barjero įrengimui.
„Tai yra kietoji (projekto) dalis, Laisvės partija pritaria, kad procesas būtų greitesnis, sklandesnis, ir mes nestrigtumėm biurokratinėse procedūrose, ir tikrai buvo bendras požiūris visų frakcijų atstovų, kad turime judėt kuo greičiau“, – sakė I. Pakarklytė.
Ji taip pat teigė, kad reikia vykti ir vadinamus minkštuosius projektus, atgrasant migrantus nuo bandymų pasiekti Europą per Baltarusiją.
„Yra ir minkštosios priemonės, kaip nelegalių migrantų atgrasymo informacinė kampanija, internete, socialinėse medijose, tiek Irake statant lauko reklamas, nes žmonės turi labai nepagrįstus lūkesčius, ką jie ras už Baltarusijos sienos, yra tokių kuriozinių atvejų, kai dalis mano, kad jau yra Vokietijoje atvykę. Tai nėra tiesa, sąlygos yra karinė palapinė ir ji nėra penkių žvaigždučių viešbutis“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnė.
Spaudos konferencijoje kalbėję politikai taip pat sakė pritariantys vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimui dėl galimybės apgręžti migrantus.
A. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos inicijavo, ir jei Lietuva tęs situaciją su migrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas atsitinka Baltarusijoje, visiškai neplanuota situacija.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad sprendimas apgręžti migrantus „veda į kokybiškai naują situaciją“.
„A. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos inicijavo, ir jei Lietuva tęs situaciją su migrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas atsitinka Baltarusijoje, visiškai neplanuota situacija“, – sakė E. Gentvilas.
Anot E. Gentvilo, nors kelia nerimą žmonių, kurie buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, likimas, bet Lietuvos diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad sieną iš Baltarusijos bandantys kirsti migrantai neatitinka pabėgėlių pagal tarptautines konvencijas apibrėžimo.
„Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka pabėgėlių konvencijų, todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, nes tai stumiamas, prievartinis arba hibridinės agresijos instrumentu paverstas pabėgėlių srautas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Socialdemokratas A. Sysas sakė, kad pasirinkta teisinga taktika, nes „matom, kokios įtampos Lietuvoj, sunerimę gyventojai, turim problemų su patalpinimu ir visa kita“.
„Ši taktika yra gera, juo labiau, kad informacija pasklinda socialiniuose tinkluose, ne veltui ir apsaugos vadas informavo, kad dalis nelegalų pradėjo eiti per Lenkijos sieną, kur tokių dalykų nebuvo“, – sakė A. Sysas.
Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams sakė, kad Vyriausybė linkusi pritarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) parengtam siūlymui, kokią tvorą statyti.
VSAT siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.
Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero.
Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tvoros.
Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų.
Be to, šiam projektui rengiamas specialus įstatymo projektas. Jį Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę per neeilinę sesiją.
Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.
Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigoms. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?3
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...
-
F. Jansonas: prezidentui pateikta G. Bartkaus kandidatūra į teisingumo ministrus3
Advokatas Gintautas Bartkus prezidentui pateiktas kaip kandidatas į teisingumo ministrus, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
I. Šimonytė: aš galiu sustoti ir pasakyti, kad vis dėlto nemažai pavyko padaryti (interviu)7
Nors į Seimo rinkimus kadenciją baigiančios premjerės vedami konservatoriai nepakartojo 2020 m. sėkmės ir liko dirbti opozicijoje, laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokr...
-
„Aušriečiai“ prieštaraus, kad partnerystės klausimas būtų įtrauktas į Vyriausybės programą16
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis prieštarauja, kad į Vyriausybės programą būtų įtrauktas civilinės partnerystės klausimas. ...
-
R. Žemaitaitis: Seimo komitetas audituos energetiką, gynybos įsigijimus, LRT finansavimą10
Seimo Audito komitetas šioje kadencijoje aiškinsis energetikos, gynybos įsigijimų ir Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo klausimus, sako valdančiosios partijos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...