Interpeliacijas J. Olekui ir V. Baltraitienei remia tik opozicija

„Frakcija palaikys ministrus, nes mes galvojame, kad tai yra viso labo propagandinis opozicijos žaidimas. Nežinau Europoje pavyzdžių, kad likus savaitei iki rinkimų Vyriausybės nariams būtų daromos interpeliacijos. Čia yra nonsensas. Opozicija galvoja, kad užims žiniasklaidos dėmesį“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Nepalaikyti J.Oleko ir V.Baltraitienės atstatydinimo žada ir Darbo partijos, ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. Vienintelis „tvarkietis“ Petras Gražulis teigė, kad reikėtų iš pareigų atleisti J.Oleką.

Už ministrų atstatydinimą žada balsuoti tik interpeliacijos autoriai – konservatoriai ir liberalai. Šios frakcijos maksimaliai turi 42 atstovus Seime iš 141.

„Skandalinga „auksinių šakučių“ istorija yra labai stipriai pakenkusi visai krašto apsaugos sistemai, jos autoritetui. Ministras turi prisiimti atsakomybę. Tikiuosi, kad premjeras, parodęs principingą poziciją atleisdamas iš pareigų Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą J.Milių, lygiai taip pat sugebės parodyti principingą poziciją ir nebegins savo ministro“, – sakė parlamento opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Anot jo, žemės ūkio ministrės „darbietės“ V.Baltraitienės gebėjimai yra per maži vadovauti ministerijai.

Liberalai nėra priėmę formalaus sprendimo balsuoti už interpeliacijas, bet yra linkę jas palaikyti, BNS sakė jų atstovas Vitalijus Gailius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių apsisprendimą, kai balsuoti, pasak jos atstovo Michalo Mackevičiaus, lems ministrų atsakymai į interpeliacijos klausimus. Keli šios frakcijos nariai savo parašais yra parėmę interpeliaciją krašto apsaugos ministrui J.Olekui.

Interpeliacija J.Olekui šią Seimo kadenciją rengiama antrą kartą. Praėjusių metų birželį opozicija interpeliaciją jam surengė dėl nesėkmingos lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos Baltijos jūroje. Tuomet krašto apsaugos ministras postą išsaugojo.

Dabar krašto apsaugos ministrui pateikti devyni klausimai: kaip vyksta įsigijimo procesai krašto apsaugos sistemoje, konkrečiai teiraujamasi, kaip pirkti virtuvės įrankiai iš bendrovės „Nota Bene“ ir kodėl ši įmonė dažniausiai laimi pirkimus, ar „Nota Bene“ akcininkai yra finansavę Socialdemokratų partiją, kodėl ministras neprisiima asmeninės atsakomybės už gynybai skirtų lėšų švaistymą, kaip jis įsivaizduoja tolesnį savo darbą ministerijoje, kai nepasitikėjimą juo pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kt.

Žemės ūkio ministrė turi aiškintis dėl korupcinių skandalų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose institucijose. Jos teiraujamasi, iš kokių lėšų bus grąžinti 546 tūkst. eurų Europos socialinio fondo agentūrai po 2-3 kartus brangesnių produktų nepasiturintiesiems pirkimo skandalo, klausiama dėl bendrovės „Lietuvos žirgynas“ padėties, paaiškėjus, kad neseniai žirgynui skirtas 1 mln. eurų finansavimas, o gyvūnai sulysę, pašarų žiemai nėra. Taip pat teiraujamasi dėl padėties Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, jos vadovo Jono Miliaus veiksmų ir atsakomybės, dėl ministrės veiksmų kovojant su nesaugios produkcijos patekimu į Lietuvą, dėl atsakomybės trūkumo sukeliant tarptautinį skandalą su kaimynine Latvija ir diskredituojant Lietuvos valstybę.

Pagal Statutą, išklausęs ministro atsakymus į interpeliacijos klausimus, Seimas balsuoja, ar pritarti jiems, o tuo atveju, jei siūloma nepritarti, ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti už balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.