Seime – dilema dėl apkaltos Remigijui Žemaitaičiui (Papildyta)

Dalis mano, kad apkalta parlamentarui turi būti inicijuojama nedelsiant, nes Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, nors ir gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).

Kiti teigia, kad reikėtų palaukti galutinio LAT sprendimo, nes jeigu jis apsispręstų kitaip nei žemesnės instancijos teismai, politikui ir valstybei būtų padaryta neatitaisoma žala.

Seimo statutas numato, kad parlamentas, „gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui“.

Tokiu atveju Seimui net nereikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, sprendimui pakanka apkaltos procedūrų parlamente.

Visgi Seimas yra skirtingai sprendęs dėl nuteistų parlamentarų apkaltų, visaip buvo elgtasi dar praėjusioje kadencijoje.

Apeliacinio teismo „Judex“ byloje nuteistam Petrui Gražuliui apkalta nebuvo taikyta. Šioje byloje norėta sulaukti LAT sprendimo, tačiau iš Seimo politikas galop buvo išmestas kitu pagrindu – po pripažinimo sulaužius priesaiką, kai P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą.

Tuo metu „MG grupės“ (buvusio koncerno „MG Baltic“) byloje nuteistam Vytautui Gapšiui Seimas apkaltą rengė nelaukiant LAT sprendimo. Pati apkalta neįvyko, slaptame balsavime pritrūkus balsų politiko pašalinimui iš Seimo.

Vieningos nuomonės nėra

Bendro atsakymo, kada inicijuoti apkaltą, kol kas neturi nei valdantieji, nei opozicija.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas teigė manantis, kad tam padaryti pakanka Apeliacinio teismo sprendimo, nes jis įsiteisėja.

„Seimo statutas aiškiai sako, kad gavęs tokį sprendimą Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas informuoja Seimą ir yra pradedama apkaltos procedūra“, – BNS sakė parlamentaras.

Pasak jo, nutarimo projektą dėl apkaltos proceso turėtų registruoti Seimo vadovybė, bet jeigu ji to nepadaro, iniciatyvos gali imtis ir pavieniai parlamentarai.

V. Fiodorovo nuomone, nepaisant to, kaip Seimas yra elgęsis praeityje, reikėtų laikytis esamo Seimo statute nustatyto reguliavimo.

Seimo statutas aiškiai sako, kad gavęs tokį sprendimą Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas informuoja Seimą ir yra pradedama apkaltos procedūra.

Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnė Agnė Širinskienė BNS irgi teigė mananti, kad apkaltos R. Žemaitaičiui reikėtų imtis dabar.

„Aš pritariu tai teisininkų nuomonei ir nuosekliai laikausi šitos pozicijos, kuri sako, kad apkaltą būtų galima daryti iš karto po Apeliacinio teismo sprendimo, bet, matyt, Seime laukia diskusijos“, – sakė politikė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad parlamentarams reikėtų sulaukti kasacinio teismo sprendimo prieš inicijuojant apkaltą „Nemuno aušros“ lyderiui.

„Manau, turime laikytis praėjusios kadencijos precedento, kai buvo palaukta Aukščiausiojo Teismo verdikto“, – BNS teigė politikas.

Pasak jo, tokiu atveju sprendimas nebūtų atidedamas ilgam, daugiausiai pusmečiui.

„Mes juk nežinome, ką kasacinė instancija ketina priimti. O jeigu panaikins Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą nutrauks arba R. Žemaitaitį išteisins? Apkaltos procesas jau bus įvykęs, mandatas atimtas ir surengti neeiliniai rinkimai, kurie iš valstybės pareikalautų kelių šimtų tūkstančių eurų. Tai būtų papildomos valstybės išlaidos, kurios būtų nepateisinamos, nereikalingos“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Tiek jis, tiek A. Širinskienė tvirtino, kad jų frakcijose dar nesitarta, kaip šioje situacijoje elgtis.

Sprendžia dėl taktikos

Didžiausia opozicinė konservatorių frakcija dar spręs, kada taikyti apkaltą būtų tikslingiausia, ir kol kas nekomentuoja, ar patys inicijuotų procesą, jeigu to nepadarys Seimo vadovybė. Liberalai mano, kad R. Žemaitaičio pašalinimą iš Seimo reikia inicijuoti dabar.

Konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė BNS sakė, kad frakcija dėl apkaltos taktikos turėtų apsispręsti per maždaug savaitę, ir tikisi susitarti dėl bendros pozicijos su liberalais.

„Manau, kad pozicija frakcijos tikrai nesikeis ir atsiradus galimybei, kada tą iniciatyvą bus galima realizuoti, manau, pasitarę ir su kitomis opozicijoje esančiomis (frakcijomis – BNS), ko gero, Liberalų sąjūdžio, bandytume tą klausimą inicijuoti, jeigu jo neinicijuotų valdančioji dauguma“, – teigė M. Lingė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad, laikantis Seimo statuto, sprendimas dėl apkaltos inicijavimo turi būti iš esmės automatiškas ir R. Žemaitaičio atžvilgiu turi įvykti dabar.

„Mano vertinimu, čia nėra politikos dalykas, čia yra tiesiog (Seimo – BNS) statuto ir visai kitokio lygmens dalykai, dėl kurių (apkaltos – BNS) procesai turėtų įvykti iš esmės automatiškai“, – BNS sakė parlamentarė.

Premjeras: Seimas turės spręsti, kokių veiksmų imtis

„Pasitikiu teismų sprendimais. Seimo valioje spręsti, kokių veiksmų toliau imtis“, – BNS perduotame komentare nurodė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad apkalta R. Žemaitaičiui galima po LAT sprendimo arba pasibaigus apskundimo terminui.

„Apkalta yra pradedama, kai yra įsigaliojęs galutinis sprendimas arba Aukščiausiojo Teismo, arba neapskundus kasacine tvarka Apeliacinio teismo, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamento vadovas. – Tai sulaukti reikia arba neapskundimo, kuriam yra skirtas laikas Apeliacinio teismo, arba Aukščiausiojo Teismo sprendimo.“

 Tai sulaukti reikia arba neapskundimo, kuriam yra skirtas laikas Apeliacinio teismo, arba Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Tačiau J. Olekas neatmetė galimybės, kad Seime atsiras parlamentarų, kurie surinks reikiamus parašus ir pasiūlys pradėti apkaltos procesą.

R. Žemaitaičio likimas, pasak Seimo vadovo, greičiausiai paaiškės rudenį.

„Šiuo metu nėra plenarinių posėdžių sesijos. Kai susirinksime į plenarinius posėdžius, pirmiausia pats ponas Žemaitaitis turi tokią galimybę išeiti iš Seimo“, – kalbėjo J. Olekas.

Seimo pirmininko teigimu, reikėtų svarstyti, kaip užkirsti kelią situacijoms, kai politikas, atsisakęs mandato, gali išvengti apkaltos padarinių ir vėliau vėl kandidatuoti rinkimuose.

„Keistokai atrodo, kai žmogus, išvengdamas apkaltos, gali vėl dalyvauti rinkimuose, nes po apkaltos negalėtų to padaryti. Tai, matyt, yra diskusijų vieta, kaip mes turėtume sutvarkyti, (...) kad tokie dalykai nevyktų“, – sakė J. Olekas.

„Iki rudens sesijos galbūt su teisininkais pasiruošime galimus siūlymus, kaip tokių situacijų ateityje išvengti“, – teigė jis.

Dėl šios situacijos, anot Seimo pirmininko, nebuvo sulaukta didelių priekaištų, mat „tarptautiniu mastu daugiausia žiūrima į valstybės poziciją“.

„Mūsų partneriai, sąjungininkai visi mato labai aiškią poziciją, kurią mes užėmę esame, valdančioji dauguma, Vyriausybė, parlamentas, kad mes nepaliekame vietos antisemitizmui, neapykantos dalykams, ir tai yra mūsų valstybės politika, – kalbėjo politikas. – O atskiro parlamentaro pasisakymai yra jo pasisakymai, bet tokie Seimo nariai nedaro (...) parlamento institucijai garbės.“

Apeliacinis teismas trečiadienį pripažino R. Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo bei padidino jam skirtą baudą iki 10 tūkst. eurų.

Žemesnės instancijos teismas politikui buvo skyręs 5 tūkst. eurų baudą, nors prokuroras Justas Laucius siekė dešimt kartų didesnės – 52 tūkst. 250 eurų baudos.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Žemaitaitis įrašais feisbuke tikslingai kūrė tautinę nesantaiką ir priešpriešą tarp lietuvių bei kitų bendruomenių, apibendrintai kaltindamas žydus dėl istorinio lietuvių tautos naikinimo proceso.

Taip pat konstatuota, kad R. Žemaitaitis sistemingai iškraipė istorinius faktus, naudojo įžeidžiančias etiketes bei nužmoginančias metaforas.

Dėl įrašų feisbuke politikui anksčiau taip pat buvo inicijuota apkalta kitu pagrindu, o Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato dar iki apkaltos, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą, „Nemuno aušra“ apie pusantrų metų priklausė valdančiajai koalicijai, iš kurios galiausiai buvo išmesta.