Seimas linkęs griežtinti aplinkos taršos kontrolę

Už daugelį vadinamojo „Klaipėdos paketo“ pataisų balsuota vienbalsiai, tačiau dar liko galutinis balsavimas, jis numatytas antradienį, sausio 28 dieną.

Galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo

Opozicinių konservatorių atstovas, Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas tikisi, kad įstatymų paketas sustiprins aplinkos apsaugos sistemą, o neplaniniai patikrinimai taps pretekstu „įmonėms susitvarkyti“.

Pasak politiko, verslininkai turėtų apsvarstyti, ar apskritai pradėti veiklą, jeigu nesugebama dirbti tvarkingai, neteršiant aplinkos.

„Kitas aspektas – tai įmonės veiklos stabdymas – tai turėtų būti Lietuvoje pagaliau pradėta taikyti sankcija. Aš suprantu, kad tai skausminga, tai susiję su daug pinigų, tačiau jeigu verslas užsiima nešvariais tokiais aplinkkeliais, jis turėtų pats skaičiuoti rizikas, skaičiuoti, kad gal neapsimoka, jeigu dėl tokios veiklos tavo įmonė bus tiesiog uždaryta“, – kalbėjo P. Saudargas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis kritiškai įvertino pataisų paketą. Pasak jo, dėl įmonių uždarymo sprendimo galią reikia palikti teismui.

„Ar neperlenksime lazdos? Štai vienam pareigūnui paliekame dabar teisę uždaryti įmonę, – taip, gal ne iš pirmo karto, – bet uždaryti įmonę. Ar nebus čia konkurencijos dalykų? Konkurentai gali skųsti, siekti uždaryti kitą įmonę. Ar nereikėtų vis dėlto riboti (veiklos – BNS) laiką, o jeigu nori pareigūnas, institucijos vadovas uždaryti įmonę, tegul sprendžia teismas?“, – argumentavo P. Gražulis.

Kitas aspektas – tai įmonės veiklos stabdymas – tai turėtų būti Lietuvoje pagaliau pradėta taikyti sankcija.

„Valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas įstatymų paketą pavadino sistemine reforma, kuria baigiama „neoliberalizmo aplinkosaugos politikoje pabaiga“, ir smūgiu korupcijai. 

„Šio paketo priėmimas, jo svarstymo procesas, Vyriausybės įsitraukimas rodo, kad „stogų“ nebeliko. Pakete yra labai aiškūs sugriežtinimai, mokesčių už aplinkos teršimą pakėlimas, skatinant inovatyvių ir pažangių technologijų diegimą. Tai yra rimta reforma, tikrai sisteminis pokytis, todėl visi bandymai žeminti „Klaipėdos paketą“, kad čia „proginis svarstymas“ ar kažkas, neturi jokio pagrindo“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Socialdarbietis Artūras Skardžius paragino parlamentarus imtis sisteminio aplinkosaugos problemų sprendimo. Pasak jo, cheminė tarša jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

„Cheminė tarša – ją šiandien prilyginčiau cheminio ginklo panaudojimui prieš visuomenę, tai yra jau nacionalinio saugumo reikalas. (...) Godus verslas veikia sistemingai ir daugelį metų, kad būtų liberalizuota aplinkos apsaugos sistema, tą jie sėkmingai pasiekė, berods, 2012 metais, kada buvo uždėti apribojimai tikrinti įmones, – prasinešti prieš 10 dienų“ – diskusijoje sakė A. Skardžius. 

„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis paragino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką paskelbti politikus, galimai prisidėjusius prie dabartinės aplinkosaugos būklės šalyje.

„Reikia politikų monitoringo – korumpuotų politikų, kurie per pastaruosius dvidešimt metų susilpnino aplinkosauginius įstatymus iki dabartinės būklės. Aš raginu aplinkos ministrą iki kitos savaitės paskelbti viešai pavardes politikų, kurie teikė įstatymų pataisas, silpninančias aplinkosaugą ir pateikti taip pat nuorodas, kada buvo balsuojama“, – sakė N. Puteikis.

Įstatymų pakeitimais didinami mokesčio už aplinkos taršą tarifai, kad jie skatintų investicijas į mažiau taršias technologijas. Kartu reglamentuojami aplinkos tyrimai, be kita ko, įgyvendinant principą „teršėjas moka“.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad taršos leidimai panaikinami, jei tris kartus per metus nustatomi pažeidimai arba jei bent vienas jų nenutraukiamas ilgiau kaip pusę metų. Panaikinus leidimą, įmonė privalės saugiai nutraukti įrenginio veiklą.

Po svarstymo pritarta ir įstatymo pataisoms, kuriomis aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.

„Klaipėdos paketą“ sudaro penkių – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo, Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymų pataisų projektai.

Aplinkos tašos problemos dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Abu incidentai, skaičiuojama, padarė milijoninę žalą gamtai.

Ketinama atlikti neplanuotą aplinkosaugos auditą

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui pavesti Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą, Lietuvoje aiškėjant vis naujų taršos incidentų.

Seimo nutarimui, kuriuo neplanuotą valstybinį auditą numatoma atlikti iki gegužės 1 dienos, vienbalsiai pritarė 81 parlamentaras. Seimas šiuo klausimu turės balsuoti dar kartą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pasiūlė šį terminą kaip kompromisą tarp anksčiau numatytos balandžio 1 dienos ir Valstybės kontrolės siūlytos liepos 1 dienos.

Auditu būtų vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas. Opozicinių konservatorių iniciatyva auditas planuojamas reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.

Kaip jau skelbta, Valstybės kontrolė šiemet planuoja užbaigti ir du pernai pradėtus aplinkos apsaugos auditus, vienas jų susijęs su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, kitas – su daugiabučių namų atnaujinimu.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė ir vadinamajam „Klaipėdos paketui“ – įstatymų pakeitimams, kuriais griežtinama taršos kontrolė, didinami mokesčiai teršėjams.