- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: dokumentu akcentuojama, kad valstybės gynyba suprantama ne tik kaip gynyba ginklu.
Už strategiją balsavo 114 Seimo narių ir vienas susilaikė.
Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.
Pasak jo, gynybos visuotinumas reiškia, kad valstybės gynyba yra suprantama ne tik kaip gynyba ginklu, ir todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės, bet visų piliečių atsakomybė.
„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.
Šia strategija siekiama ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.
Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.
Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.
Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.
Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagėgių politikams nesusitarus, VRM rengiasi siūlyti įvesti tiesioginį valdymą
Pagėgių politikams nesusitarus dėl naujo administracijos direktoriaus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. ...
-
I. Šimonytė su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė pagalbą Ukrainai2
Antradienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane, Šveicarijoje, dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu) aptarė tar...
-
A. Bilotaitė: pasikartojus migrantų krizei Vyriausybei tektų imtis tų pačių priemonių6
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl praėjusią vasarą kilusios migracijos krizės suvaldymo. ...
-
Pagėgių politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros
Gresiant, kad Pagėgių savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas, vietos politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros: šis klausimas antradienį išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. ...
-
Kitą savaitę Seimas gali rinktis į neeilinę sesiją
Birželio pabaigoje užbaigęs pavasario sesiją, Seimas jau kitą savaitę, nuo liepos 11 d. gali rinktis į neeilinę sesiją, kuri būtų sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį
Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime. ...
-
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. eurų atstatymo darbams
Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane Šveicarijoje. ...
-
A. Veryga – apie G. Landsbergio atostogas: pažiūrėjus į problemas, jau anksčiau reikėjo pailsėti30
Tokių saugumo iššūkių kaip dabar Lietuva seniai neturėjo, bet pačiame jų įkarštyje itin svarbus užsienio reikalų ministras nusprendė atsipūsti – išėjo atostogų. Opozicija stebisi, kad ore pakibus Kaliningrado tran...
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar6
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...
-
Prezidentūra: Vakarų valstybių atsparumas propagandai privalo būti didesnis2
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propaganda dėl Kaliningrado tranzito klausimo prasiskverbė į Vakarų valstybes. ...