Seimas ėmėsi siūlymo didinti NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų karių skaičių

„Nustatomas maksimalus skaičius karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie priskirti atlieka tarnybą greitojo reagavimo pajėgose, NATO ir ES karinėse vadavietėse, 2023 metais iki 440 karių, aštuoniais daugiau nei šiuo metu, ir 2024 metais iki 541 kario“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti Lietuvos karių skaičių siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, parlamentas tokiam nutarimo projektui po pateikimo pritarė bendru sutarimu. Jį toliau svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o po to Seimas balsuos dėl priėmimo.

Nutarimu būtų nustatoma, kad dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.

Taip pat siūloma iki 160 padidinti karių ir civilių skaičių, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose. Dabar šis skaičius yra 142.

Planuojama, kad 2023 metais NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirta specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento ir daugianacionalinės brigados vadavietėse bei Jungtinėje logistikos paramos grupėje, žvalgybos būrys ir valdymo grupė, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas, karo medicinos specialistai ir nacionalinės paramos elementas, iš viso iki 301 kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.

2024 metais planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės išminavimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento ir daugianacionalinės brigados vadavietėse bei Jungtinėje logistikos paramos grupėje, žvalgybos būrys ir valdymo grupė, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas, karo medicinos specialistai ir nacionalinės paramos elementas. Iš viso bus iki 402 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Anot aiškinamojo rašto, NATO ir ES karinėse vadavietėse 2023–2024 metais tarnybą atliks iš viso iki 139 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Šiuos skaičius Seimas tvirtina kas dvejus metus prezidento teikimu.