- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad balsuojant dėl privalomo gyvūnų ženklinimo pataisų įsigaliojimo datos ir perbalsuojant dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau, nepaisant komisijos išvados, parlamentas nusprendė nepalaikyti siūlymo iš naujo svarstyti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas.
Siūlymą anksčiau priimtą sprendimą laikyti netekusiu galios palaikė 48 parlamentarai, o 75 balsavo už tai, kad galiojančiu būtų laikomas jau priimtas sprendimas.
Seimui apsispręsti dėl perbalsavimo teko dėl to, kad kovo 30 d. posėdyje vieno balso skirtumu buvo pritarta siūlymui, jog iki šiol atvesti katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis iki 2025 m. gegužės 1 d., tačiau Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė paprašė perbalsuoti dėl šio straipsnio, motyvuodama tuo, kad siūlymas priimtas tik vieno balso skirtumu. Galiausiai pakartojus balsavimą, Seimo narių pasiūlymas dėl vėlesnio įsigaliojimo termino buvo atmestas ir parlamentas nusprendė, kad įstatymas pradėtų galioti trejais metais anksčiau – nuo 2022 m. gegužės 1 d.
Tuo tarpu kilus dideliam nepasitenkinimui posėdžių salėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, aiškino, kad kartoti balsavimą galima tuomet, kai yra vieno balso persvara.
Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Seimo statutas, kadangi jame nėra nuostatos, jog balsavimas kartojamas, kai sprendimas priimamas vieno balso persvara. Perbalsuoti galima tik tada, kai kartu keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo tikslumo, tačiau sprendimo priėmimas vieno balso persvara savaime nepagrindžia abejonės dėl galimo skaičiavimo netikslumo.
Kaip teigiama Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, Seimo statutas numato, kad balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, ir tik tuomet, kai kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, arba, kai pateiktą siūlymą palaikė lygiai pusė balsavusių Seimo narių.
Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams.
Kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją taip pat nurodoma, kad analogiškoje situacijoje, svarstant kitą klausimą, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė prašymą perbalsuoti atmetė.
„Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. kovo 25 d. posėdyje susiklosčius analogiškai situacijai, kai sprendimą lėmė vieno balso persvara, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkės pavaduotoja R. Morkūnaitė–Mikulėnienė atmetė prašymą pakartoti balsavimą motyvuodama tuo, kad Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Todėl Etikos sargai priėjo prie išvados, kad nusprendus perbalsuoti dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statusas, o siekiant išvengti abejonių dėl priimto sprendimo, buvo rekomenduojama antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje balsavimą dėl dalies Seimo narių pateiktų pataisų pakartoti.
ELTA primena, kad kovo 30 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo svarstomas projektas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo tvarkos. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys, Vidmantas Kanopa, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Kazys Strarkevičius ir Andrius Bagdonas teikė siūlymą, kad iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nenaudojami versliniam veisimui ir nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2025 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui datos.
Visgi po pakartotinio balsavimo buvo nuspręsta, kad visi katės, šunys ir šeškai, nenaudojami versliniam veisimui, turi būti įregistruojami Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau dėl Seimo statuto pažeidimo privalomo ženklinimo termino klausimą parlamentarai antradienį turės svarstyti dar kartą.
Balsuojant dėl viso Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projekto, Seimas privalomam gyvūnų ženklinimui pritarė 94 parlamentarams balsuojant už, 9 – prieš ir 22 susilaikius.
Nuo Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų įsigaliojimo datos – gegužės 1 dienos – atvestos katės, šunys ir šeškai turės būti ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki šių metų rugsėjo 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje1
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje1
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...
-
Seime svarstomą iniciatyvą dėl tarybų pirmininkų merai vadina šoku, chaoso kėlimu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos. ...
-
Premjerei – kritika: situacija nenormali4
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis4
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo11
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis3
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...