- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Skvernelis
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
-
S. Skvernelis: sprendimas, kurį pasirinkome prieš trejus metus, buvo teisingas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina – pastarųjų metų prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai parodė, kad jo vadovaujama politinė jėga priėmė teisingą sprendimą, nusprendusi atsiskirti nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).
„Džiaugiuosi, kad ta rinkiminė kampanija – visų trijų rinkimų, beje, kurie šiais metais vyko – parodė labai vieną aiškų dalyką: tas kelias, kurį mes pasirinkome beveik prieš trejus metus, buvo teisingas sprendimas. Kad savo darbuose mes žiūrėjome į ateitį, nežiūrėdami į praeitį, nesivėlėme į nereikalingus, tuščius „vertybinius“ karus – tie, kas kariavo, tos politinės jėgos buvo rinkėjų ir nubaustos“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
„Šiandien yra centro kairės politinių jėgų pergalė. Manau, tie pranašiški žodžiai, kuriuos buvo kažkada ministrė pirmininkė paminėjus – kad jeigu nepatinka (valdžia – ELTA), 2024 metais galėsite išsirinkti kitus – panašu, taip ir įvyko“, – pridūrė jis.
2020 m. S. Skvernelis su bendražygiais į Seimą buvo išrinktas kartu su LVŽS, tačiau po metų darbo atsiskyrė ir suformavo atskirą frakciją. Vėliau įkūrė partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Politikas džiaugėsi ir tuo, jog rinkimų rezultatai parodė, jog „Vardan Lietuvos“ yra ne tik regionų, bet ir miestų partija.
„Lino Kukuraičio sėkmė Vilniuje, Agnės (Jakavičiūtės-Miliauskienės – ELTA) sėkmė Telšiuose, Domo Griškevičiaus sėkmė Šiauliuose – ir daugybė kitų kolegų, kurie laimėjo vienmandates, (mandatus – ELTA) daugiamandatės sąraše – rodo, kad tai nėra vieno politiko (...) partija“, – tikino ekspremjeras.
„Koks tas mūsų rinkėjas yra? Mes džiaugiamės, kad esame ir miesto partija, ir didmiesčių partija. Mes negalime skirti, kad būtent esame tik kaimų, miestelių ar didžiųjų miestų, apimame visą spektrą“, – nurodė jis.
Ar taikytųsi į Seimo pirmininko pareigas?
Demokratams „Vardan Lietuvos“ projektuojantis į būsimą valdančiąją daugumą, spėliojama, ar S. Skvernelis taps naujojo Seimo pirmininku. Pats politikas tikina, kad tokie klausimai su potencialiais koalicijos partneriais socialdemokratais nebuvo aptarinėjami.
„Aš jau pabuvau viskuo, praktiškai. Ir po ministro pirmininko pareigybių, manęs tikrai jau... Kaip čia pasakyti... Nenustebinsi niekuo. Bet apie pozicijas mes nekalbėjome“, – sakė S. Skvernelis.
Ir po ministro pirmininko pareigybių, manęs tikrai jau... Kaip čia pasakyti... Nenustebinsi niekuo.
Liberalus tebemato kaip tinkamesnius partnerius į centro-kairės koaliciją
Dar po pirmojo Seimo rinkimų turo, kai ėmėsi formuotis būsimos valdančiosios daugumos rėmai, S. Skvernelis tikino manąs, jog Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedami liberalai yra tinkamesni partneriai nei Ramūno Karbauskio „valstiečiai“.
Šiuo klausimu Seimo narys pozicijos nekeičia, tačiau pripažįsta – spręsti dėl to, ar kviesti liberalus į koaliciją, turės socialdemokratai.
„Jeigu norėtume kalbėti ir turėti tikrai solidžią, patikimą ir stabilią daugumą – tai vienas iš variantų. Bet puikiai suprantame, kad ne mes esame ta politinė jėga, kuri šiuo atveju priiminėja tuos sprendimus“, – aiškino „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Sako, kad sekmadienio naktį LSDP štabe R. Karbauskio nepamatė: aš kultūringas žmogus, būčiau pasisveikinęs
S. Skvernelis rinkimų naktį apsilankė LSDP štabe, kur sutarė su V. Blinkevičiūte tęsti konsultacijas dėl būsimos valdančiosios koalicijos dėlionių. Štabe apsilankė ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, tačiau politikai su socialdemokratų pirmininke susitikinėjo atskirai, vienas su kitu nesisveikino.
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas tikina – jis buvusio kolegos R. Karbauskio tiesiog nepamatė.
„Tikrai nepamačiau. Aš, kaip išsilavinęs ir kultūringas žmogus, be jokios abejonės būčiau pasisveikinęs“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Nematau problemos pasisveikinti. Be jokios abejonės, yra politiniai oponentai, bet žmogiškumas reikalauja. Čia nieko asmeniško“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime stabilumą, S. Skvernelis tikinio nenorįs prognozuoti. Tačiau akcentavo – stabilumas yra labai svarbu.
„Ar jūsų paminėta frakcija bus stabili – ateityje pažiūrėsime“, – sakė jis.
„Jų problemos, matote, yra labai didelės, giluminės. Išlikimo, turbūt, politinės partijos. Tegul jie sprendžia, linkime sėkmės – be ironijos“, – pridūrė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Spaudos konferencija:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigoms. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?3
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...
-
F. Jansonas: prezidentui pateikta G. Bartkaus kandidatūra į teisingumo ministrus3
Advokatas Gintautas Bartkus prezidentui pateiktas kaip kandidatas į teisingumo ministrus, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
I. Šimonytė: aš galiu sustoti ir pasakyti, kad vis dėlto nemažai pavyko padaryti (interviu)7
Nors į Seimo rinkimus kadenciją baigiančios premjerės vedami konservatoriai nepakartojo 2020 m. sėkmės ir liko dirbti opozicijoje, laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokr...
-
„Aušriečiai“ prieštaraus, kad partnerystės klausimas būtų įtrauktas į Vyriausybės programą16
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis prieštarauja, kad į Vyriausybės programą būtų įtrauktas civilinės partnerystės klausimas. ...
-
R. Žemaitaitis: Seimo komitetas audituos energetiką, gynybos įsigijimus, LRT finansavimą10
Seimo Audito komitetas šioje kadencijoje aiškinsis energetikos, gynybos įsigijimų ir Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo klausimus, sako valdančiosios partijos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...