- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
-
S. Skvernelį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė
Lietuvos premjerą Saulių Skvernelį ketvirtadienį Berlyne priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vyriausybių vadovų susitikimui numatyta daugiau nei valanda, po jo įvyks spaudos konferencija.
BNS pristato penkias numatomas susitikimo temas:
ES ateitis. Europoje augant populizmui, vyriausybių vadovai aptars svarbiausius ES iššūkius - „Brexit“ą, migraciją, islamo ekstremizmo, Rusijos grėsmę ir santykius su JAV. Lietuvoje A.Merkel laikoma ES stabilumo garantu. „ES bus tiek ir tokia, kokia norės Vokietija. Jei ES iširtų, mes per penkerius metus atsidurtume Rytų įtakoje“, - taip Lietuvos diplomatijos išskirtinį dėmesį Vokietijai prieš kelis mėnesius neviešame susitikime paaiškino aukšto rango Lietuvos diplomatas. A.Merkel savo ruožtu ieško sąjungininkų atsverti euroskeptiškas nuotaikas, kurios pastaraisiais metais sustiprėjo Vyšegrado šalyse. Vokietijos vyriausybė taip pat siūlo apsvarstyti „kelių greičių“ Europos idėją, kur gilesnės integracijos tam tikrose srityse galėtų siekti tik dalis valstybių.
Energetika. S.Skvernelis pristatys susirūpinimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir galbūt paprašys A.Merkel padaryti įtaką Lenkijai, kad ji paremtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Kol kas Lietuvos raginimai blokuoti Astravo AE Briuselio ir kaimyninių šalių paramos nesulaukė, o Lietuvos vienašaliai veiksmai turės ribotą poveikį, nes elektra atitekėtų per Latviją. Vokietijos įsitraukimas gali padėti sustiprinti viešą spaudimą, bet proveržio nebus tol, kol Lietuva galutinai nesusitars su artimiausiais kaimynais. Berlyno parama ateityje taip pat gali būti svarbi siekiant ES fondų finansavimo sinchronizacijai ir atsverti Rusijos argumentus, kad sinchronizacija kelia Karaliaučiaus krašto izoliacijos grėsmę. Lietuva kritikuoja planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų apeinant Ukrainą kaip tranzito šalį. Vokietija į kritiką atsako, kad tai tik ekonominis projektas.
Gynyba. Vokietija dislokavo Lietuvoje kelis šimtus karių, kurie vadovaus NATO tarptautiniam batalionui. Karių siuntimas į Rytų Europos šalis yra reikšmingas pokytis Vokietijos užsienio ir gynybos politikoje, vokiečių visuomenėje jis jautrus dėl nacizmo istorijos naštos. Kai kurie diplomatai nerimauja, kad kairiosios jėgos artėjančioje rinkimų kampanijoje akcentuos pacifizmo ir taikaus sugyvenimo su Rusija idėjas, o tai gali mažinti paramą karių siuntimui. Pastarosiomis savaitėmis abiejose šalyse daug dėmesio sulaukė melagingas pranešimas apie tai, esą vokiečių kariai Lietuvoje išprievartavo nepilnametę. Nors teisėsauga įrodymų kol kas nepateikė, keliamos prielaidos, kad už to slypi Rusija. Kita vertus, Vokietija visuomet pabrėžia, kad dislokuojant karius Rytų Europoje būtina palaikyti dialogą su Rusija, ir dažnai nepritaria Baltijos šalių ir Lenkijos raginimams izoliuoti Maskvą. Karininkai ir diplomatai svarsto, kad Vokietijos kariai ateityje galėtų pratyboms atsivežti oro gynybos sistemas „Patriot“, bet sprendimų šiame etape nesitikima. Vokietija taip pat aktyviai stumia idėją dėl glaudesnio ES bendradarbiavimo gynybos srityje - tiek dėl politinių argumentų, tiek siekiant naudos gynybos pramonei. Lietuvos vyriausybė šiuo klausimu laikosi atsargios pozicijos ir pabrėžia, kad ES gynybos iniciatyvos negali dubliuoti NATO ir mažinti Amerikos įsitraukimo.
Migracija. Dėl atvirų durų politikos kritikos sulaukusi Vokietijos kanclerė pernai ėmėsi lyderystės susitarti su Turkija sustabdyti migrantų srautus per Viduržemio jūrą. Šiuo metu europiečiai siekia panašių susitarimų su Šiaurės Afrikos šalimis. Tačiau Berlynui nepavyko įtikinti Rytų ir Vidurio Europos šalių ES mastu įvesti privalomą pabėgėlių kvotų mechanizmą, pagal kurį šalys privalomai priimtų numatytą atvykėlių skaičių, siekiant tolygiau pasidalyti našta. Lietuva privalomam mechanizmui nepritaria, bet sutiko savanoriškai priimti per tūkstantį pabėgėlių pagal Briuselio skaičiavimus ir dėl to sulaukė palankesnių vertinimų Vakarų europiečių akyse nei Lenkija. Lietuva kartu su kitomis regiono šalimis nori, kad pabėgėlių priėmimo klausimais šalys išlaikytų veto teisę, Vokietija norėtų, kad pakaktų kvalifikuotos daugumos.
Ekonomika. Vokietija yra stipriausia ES ekonomika ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Penktadienį Lietuvos vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės vadovaujama delegacija Berlyne vietos verslui pristatys investavimo galimybes. Lietuvos premjeras turbūt išsakys lūkesčius, kad naujame ES biudžete nuo 2020 metų būtų skirta lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, sinchronizacijai ir geležinkelių projektui „Rail Baltica“. Kai kurie pareigūnai nerimauja, kad euroskeptiškos nuotaikos ir britų pasitraukimas gali smarkiai sumažinti ES biudžetą, kuris vis dar sudaro svarbią Lietuvos iždo dalį. Daliai verslininkų taip pat kelia nerimą Vokietijos ir kitų Vakarų europiečių iniciatyvos suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams, nes tai naikina vežėjų ir kitų paslaugų tiekėjų konkurencinį pranašumą. Susitikime taip pat bus siekiama užsitikrinti Vokietijos paramą Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos4
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo27
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...