Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalyse esą „staigiai išplito rusofobija, puoselėjama valstybės lygmeniu“.
„Rusų kalba buvo uždrausta švietimo sistemoje, griaunami paminklai, pervadinamos gatvės ir istoriniai rajonai. Norint gauti leidimą gyventi, dabar reikia išlaikyti latvių kalbos egzaminą“, – sakė pareigūnas.
Ministerijos atstovas taip pat teigė, jog Rusija „ne kartą reikalavo, kad Baltijos valstybės būtų tarptautiniu mastu patrauktos atsakomybėn už ilgalaikius pažeidimus“.
Užsienio reikalų ministerija, anot jo, raštu kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiąjį tautinių mažumų komisarą, tačiau „konkretaus atsakymo“ negavo.
Kaip tariamo rusų persekiojimo Baltijos šalyse pavyzdį ministerijos atstovas paminėjo prokremliško aktyvisto Aleksandro Gaponenkos, kuris save vadina Latvijos nepiliečių kongreso vadovu, atvejį.
Sausio mėnesį Latvijos teismas jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę už etninės neapykantos kurstymą ir pagalbą užsienio valstybei vykdant agresyvius veiksmus prieš Latviją.
Rusijos užsienio reikalų ministerija rengiasi iškelti A. Gaponenkos bylos klausimą kitoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
Dezinformacijos pastangos
Baltijos šalių vyriausybės yra ne kartą atmetusios Maskvos kaltinimus dėl tariamos jų rusakalbių bendruomenių diskriminacijos.
„Rusija įvairiomis formomis aktyviai tęsia savo šmeižto kampaniją, siekdama paskleisti melagingą naratyvą ir kaltinti Lietuvą ir kitas valstybes esą pažeidžiant prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“, – portalui 15min pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Tokios pretenzijos ir kaltinimai yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip Rusijos melo ir dezinformacijos kampanija, kuria siekiama diskredituoti Baltijos valstybes, visų pirma, dėl jų aktyvios paramos Ukrainai siekiant atremti Rusijos tebesitęsiančią precedento neturinčią agresiją“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
„Būtent Rusijos aukšto rango pareigūnams, įskaitant prezidentą Putiną, Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, o Europos Taryboje yra steigiamas Specialusis tribunolas už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“, – priminė ministerija.
Estija pirmadienį taip pat atmetė Maskvos planus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl tariamos rusų mažumų diskriminacijos Baltijos šalyse, pavadinusi tai Rusijos dezinformacijos kampanijos dalimi.
„Tai jokia naujiena – tai dalis nuolatinio Rusijos elgesio modelio, dezinformacijos kampanijos prieš Baltijos valstybes tęsinys“, – ukrainiečių portalui „The Kyiv Independent“ atsiųstame pranešime pažymėjo Estijos užsienio reikalų ministerija.
„Šis šmeižtas skleidžiamas siekiant nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos pažeidimų, pavyzdžiui, dabartinių žiaurių išpuolių prieš Ukrainos civilinius taikinius“, – teigė Estijos ministerija.
Talino teigimu, Rusija savo bandymais apšmeižti Baltijos valstybes „siekia pakenkti paramai Ukrainai ir plačiau diskredituoti demokratines institucijas bei sąjungininkus“.
Rusijos valdžia apkaltino Baltijos valstybes padedant Ukrainai vykdyti dronų smūgius prieš energetikos objektus šiaurės vakarų Rusijoje, tačiau Europos vyriausybės šį teiginį atmetė kaip dezinformaciją.
Maskva taip pat ne kartą grasino – o Ukrainos atveju ir puolė – savo kaimyninėms valstybėms, prisidengdama rusų ir rusakalbių užsienyje „apsauga“.
Analitikai teigia, kad Rusija jau seniai naudoja propagandą, nukreiptą į rusakalbius Baltijos šalyse – o kai kurie iš jų menkai moka vietines kalbas, – siekdama paveikti visuomenės nuomonę bei sėti nesantaiką.
(be temos)
(be temos)
(be temos)