Ruošiamu ministerijų sujungimo planu patenkinti ne visi

Energetikos ministerija Seime registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos panaikinimo įstatymo projektą, taip pat kitų su pertvarka susijusių įstatymų pataisas.

Tokiu būdu atsižvelgiama į Europos Sąjungos siekį, skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą, palaipsniui pereiti prie uždaro ciklo ekonomikos, kurioje būtų tausojami ištekliai, vyktų atliekų prevencija, produktai būtų atnaujinami, panaudojami iš naujo ar perdirbami.

„Norint užtikrinti valstybės politikos pastovumą ir nuoseklumą darnaus žiedinės ekonomikos vystymosi požiūriu, pagrindinės žiedinės ekonomikos politikos formavimo ir koordinavimo kompetencijos turėtų būti deleguotos vienai institucijai“, – nurodė Energetikos ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis kovo pradžioje teigė, kad naujai ministerijai galėtų būti perduotos šiuo metu Aplinkos ministerijai pavestos funkcijos, susikusios su pastatų renovacija, žaliąja energetika.

Aplinkos ministerija: siūlomai pertvarkai nepritariame

Aplinkos ministerija teigia kategoriškai nesutinkanti su įstatymų projektais - jie teikiami neatlikus ministerijų ir jų institucijų funkcijų vertinimo bei kaštų ir naudos analizės.

„Neaišku, kokios problemos sprendžiamos ir neįvertinti galimi neigiami padariniai, ypač susiję su ministerijų ir jų institucijų vykdomomis funkcijomis, informacijos ir duomenų kaupimu, institucinės atminties, žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų praradimais“, – rašo Aplinkos ministerija.

Anot jos, Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną praktika rodo, jog nesuvaldžius proceso, visų pirma prarandami žmogiškieji ištekliai.

Ministerija taip pat pasigenda teisinio pertvarkos pagrindo. Jos teigimu, Vyriausybės programos siekis mažinti ministerijų skaičių ir kartu optimizuoti valstybės valdymo sritis nėra pakankamas teisinis pagrindas jas pertvarkyti.

„Klimato kaitos atskyrimas nuo Aplinkos ministerijos ir jos sistemos institucijų, atsakingų už duomenų kaupimą, stebėseną ir ataskaitų ES institucijoms ir tarptautinėms organizacijos rengimą, padarys nepataisomą žalą visos klimato kaitos stebėjimo sistemos funkcionavimui, taip sukeliant grėsmę klimato kaitos tikslų pasiekimui“,  – teigiama rašte.

Neaišku, kokios problemos sprendžiamos ir neįvertinti galimi neigiami padariniai, ypač susiję su ministerijų ir jų institucijų vykdomomis funkcijomis.

Jame taip pat pabrėžiama, kad kitose ES valstybėse įprastai nacionalinės žiedinės ekonomikos politikos koordinavimą vykdo Aplinkos ministerijos.

„Žiedinės ekonomikos turinys neatsiejamas nuo tęstinių darbų atliekų tvarkymo srityje, sprendžiant augančio atliekų susidarymo kiekio, maisto švaistymo, pakuočių atliekų, vienkartinių gaminių naudojimo klausimus. Būtina įvertinti tai, kad vien žiedinės ekonomikos politikos valdymo perkėlimas kitai ministerijai savaime neužtikrins žiedinės ekonomikos tikslų ir reikalavimų integravimo į kitas sektorines politikas“, – tvirtina Aplinkos ministerija.

Ministerijų pertvarka – iki spalio pradžios

Ministerijų sujungimą planuojama užbaigti iki šių metų spalio 1 dienos. Teigiama, kad dėl pertvarkos iki 10 proc. sumažėtų darbuotojų, nuo 2021 metų kasmet galėtų būti sutaupoma iki 900 tūkst. eurų biudžeto lėšų darbo užmokesčiui.

Planuojama, kad išlaidos, susijusios su ministerijos pavadinimo pakeitimu, gali siekti iki 100 tūkst. eurų, jos būtų dengiamos ministerijų lėšomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Vasario mėnesį prezidentas atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą tapti ministru.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario viduryje teigė, kad Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas sujungti galima, tačiau tai neturi būti daroma mechaniškai