- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Fiskalinės drausmės įstatymai, kurie buvo priimti krizės metu, jie šiandien tikrai yra nereikalingi (...) Jie nesaugo nuo išlaidavimo valstybėje, jie daro tai, kad iš mūsų šalies išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, ir tai nepateisinama. Jeigu skaičiuotume, kas ekonomikai yra naudingiau, ar tiesiog grąžinti valstybės skolą tokiais tempais kokiais grąžiname ir mokant tokias mažas palūkanas kokias dabar, ar iš tikrųjų tuos pinigus investuoti į mūsų žmonių gerovę, atsakymas bus vienas – aišku, reikia investuoti į žmonių gerovę“, – interviu portalui delfi.lt ketvirtadienį tvirtino R.Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad daugelis valstybės išlaidas ribojančių teisės aktų priimti per ekonominę krizę, šalį valdant konservatoriaus Audriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei.
„Kai kurie sprendimai, kurie šiandien trukdo Lietuvoje pagerinti gyvenimą, ryškiai pagerinti gyvenimą, yra būtent priimti jų (konservatorių – BNS) valdymo laikais. Tai yra Fiskalinės drausmės įstatymas konstitucinis ir daugelis kitų sprendimų, atlyginimų įšaldymai. (...) Aš galiu pasakyti tik viena – šiuo atveju tie, kurie labiausiai mums oponuoja, ir priėmė tuos sprendimus, dėl ko mes šiandien negalime visų tų pinigų, kurie surenkami virš plano, panaudoti, kad gerintume žmonių gyvenimą. Jie visi nueina valstybės skolai dengti, nes tokie yra priimti įstatymai“, – aiškino R.Karbauskis.
Kai kurie sprendimai, kurie šiandien trukdo Lietuvoje pagerinti gyvenimą, ryškiai pagerinti gyvenimą, yra būtent priimti konservatorių valdymo laikais.
Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.
Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.
R.Karbauskis sakė, kad Seime bus ieškoma sutarimo dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimų.
„Tam, kad juos pakeistume, reikia konstitucinės daugumos, ir aš manau, kad apie tai turime šnekėtis ir su opozicija, ir su pozicija turime šnekėtis. Ar mes toliau stebėsime, kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos, tiesiog įstatymas yra apibrėžęs, kiek valstybė gali turėti pinigų daugiau kitais metais, negu šiais metais (...) Norint iš tikrųjų pagerinti žmonių gyvenimą, mums reikia ryžtis šiuos sprendimus priiminėti.(...) Bet kokiu atveju nėra pasirinkimo, jei mes toliau taip tvarkysimės, kaip šiandien tvarkomės, su tokiais reikalavimais, kokius anos valdžios yra priėmusios, mes tiesiog neturėsime kokybinio šuolio į priekį“, – portalui delfi.lt teigė R.Karbauskis.
Ar mes toliau stebėsime, kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos.
„Kiek mes besurinktume daugiau biudžete pinigų, kiek mes sugebėtume kovoti su korupcija ir visais kitais dalykais, mes tiesiog esame paprasčiausiai surišti savo pačių rankomis. Mūsų valdžios buvusios susirišo tas rankas, ir jei mes dabar jų neatsirišime, tai toliau krisime į tą pačią duobę“, – pridūrė jis.
Anot „valstiečių“ lyderio, būtent fiskalinės drausmės įstatymai neleidžia išnaudoti šalies ekonomikos augimo gyventojų gerovei didinti.
„Ateidami ir formuodami valdančiąją daugumą mes nebuvome visiškai įsigilinę į tai, kiek mūsų rankos bus surištos. Tas klausimas dėl fiskalinės drausmės apribojimų mums tikrai yra pagrindinis ribojantis faktorius, kad panaudotume tai, ką vadina ekonomikos augimu. Šiandien visi šnekame apie tai, kad 4 proc. mūsų ekonomika auga, tai duoda papildomas pajamas į biudžetą, šiandien surenkama virš plano, jei nesuklysiu, 171 mln. eurų, ir mes tiesiog tų pinigų negalime panaudoti, nes pagal įstatymą dabar jie bus skiriami skolai mažinti“, – aiškino R.Karbauskis.
Jo teigimu, papildomas biudžeto pajamas Lietuva pirmiausiai galėtų panaudoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
„Jeigu šiandien šnekėtume apie mokytojus, medikus ir kitus žmones, kurie gauna atlyginimus iš valstybės, tai padėtis yra tikrai labai labai sudėtinga. Šnekėtant apie valstybės tarnybą, ten kaip sumažino ir įšaldė atlyginimus, taip jie ir nėra paliesti jau eilę metų. Ir šiandien jau yra problema, kaip prišaukti žmones į valstybės tarnybą, nes tikrai daug savivaldybėse ir valstybės įstaigose yra tuščių darbo vietų, kurios nesuranda savo darbuotojo, nes atlyginimas yra per mažas. Iš jo išgyventi yra neįmanoma“, – sakė R.Karbauskis.
Anot jo, šiuo metu valstybė paprasčiausiai neturi resursų, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams padidinti.
„Jeigu bus sprendimas iš tikrųjų keisti Fiskalinės drausmės įstatymą, tai tokiu atveju tie resursai gali atsirasti. Ir šitoje vietoje manau, kad visos visuomenės supratimas ir palaikymas bus taip pat reikalingas“, – teigė R.Karbauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą2
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą6
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą17
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka1
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...