Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį paliko G. Landsbergis: vertinimą išsakys I. Šimonytei

Prezidentūra neatskleidžia, kokį įspūdį šalies vadovui Gitanui Nausėdai paliko į užsienio reikalų ministrus siūlomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis po konservatorių kandidato į ministrus susitikimo su šalies vadovu ne kartą žurnalistų prašytas apibendrinti G. Nausėdos vertinimą, teigė, kad prezidentas savo nuomonę apie G. Landsbergį nori pirmiausiai išsakyti paskirtajai premjerei Ingridai Šimonytei penktadienį.

„Savo vertinimą prezidentas nori išsakyti tiesiogiai premjerei. Tai bus padaryta rytojaus susitikimo metu. Bet kokie vieši paskelbimai apie Vyriausybės kabinetą bus daromi tik po susitikimo su premjere“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis.

Jo teigimu, G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimo metu buvo aptartos temos nuo saugumo užtikrinimo veikiant NATO ribose iki ekonominės diplomatijos ir Astravo atominės elektrinės keliamų klausimų.

„Prezidentas tikisi, kad paskirtas ministras tęs plataus sutarimo pagrindu suformuotą ligšiolinę užsienio politiką“, – sakė A. Bubnelis.

Pats G. Landsbergis vykusį pokalbį su prezidentu įvertino kaip labai gerą.

„Pokalbį skyrėme diskusijai apie užsienio politiką. Aptarėme prioritetus, bendradarbiavimą ir bendrą matymą. Aš pokalbį vertinu kaip labai gerą“, – sakė G. Landsbergis.

Į Lietuvos diplomatijos vadovus pretenduojančio konservatorių lyderio teigimu, nuomonių išsiskyrimo dėl to, kaip turėtų būti organizuojama užsienio politika, jis nepastebėjęs.

„Nepastebėjau nuomonių išsiskyrimo. Aš pristačiau tam tikrą struktūrą, kuria remdamasis rengiau užsienio politikos Vyriausybės programoje dalį. Taip pat kokius prioritetus išskyriau. Neišgirdau iš prezidento prieštaravimų, kad tai būtų ne tie prioritetai“, – sakė G. Landsbergis.

Politiko įsitikinimu, didelių permainų Lietuvos pasirenkamose užsienio politikos kryptyse apskritai negali būti.

„Objektyvu yra tai, kad Lietuvos užsienio politika 30 metų buvo grindžiama konsensusu. Kitaip tariant, ne tik partiniu konsensusu, kuris yra labai svarbus, tačiau ir tarpinstituciniu konsensusu. Tai reiškia, kad užsienio reikalų ministras, Respublikos prezidentas ar netgi Seimo dauguma neturėdavo atskiros užsienio politikos. Ji buvo derinama. Ir tai, kokį užsienio politikos rezultatą mes turime, yra to derinimo pasekmė. Mano giliu įsitikinimu, tai turi būti tęsiama“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak politiko, Lietuvos užsienio politiką lemia išoriniai veiksniai: agresyvūs kaimynai bei transatlantinė realybė.

„Kitaip tariant, Lietuvos manevro laisvė pasirenkant kryptis yra ganėtinai ribota“, – teigė G. Landsbergis.

Todėl, aiškino jis, galima diskutuoti tik dėl užsienio politikos priemonių, kurios pasitelkiamos siekiant nacionalinių interesų.

G. Landsbergis taip pat žurnalistams sakė, kad su prezidentu aptaręs ir komandą, su kuria jis galėtų dirbti, jei būtų paskirtas ministru. Anot politiko, šiuo klausimu prezidentas domėjosi pats, tačiau kol kas, tęsė konservatorių lyderis, visos komandos sudėties jis pristatyti negalėjęs.

„Aš išgirdau prezidento klausimą ir suprantu, kad tai yra logiškas klausimas, nes kai kurie galimos komandos nariai turėtų dirbti ir su prezidento komanda. Tačiau šiandien aš dar negalėjau pristatyti visos komandos dėl to, kad kol kas yra tik preliminarūs pasikalbėjimai su žmonėmis“, – teigė G. Landsbergis.

Ketvirtadienį su prezidentu susitiko visi likę kandidatai į ministrus. G. Nausėda savo poziciją dėl Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų turėtų pasakyti penktadienį.