- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS; Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl gresiančio karinio konflikto diplomatai neturėtų pirmieji palikti Ukrainą, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, kai kurioms Vakarų šalims nusprendus iš Ukrainos evakuoti diplomatinį personalą ir jų šeimas.
„Lietuva koordinuos savo veiksmus su Europos Sąjungos šalių veiksmais. Nemanome, kad diplomatai turi būti pirmieji, paliekantys Ukrainą. Atvirkščiai – diplomatai dirba priešakinėse fronto linijose iki paskutinės minutės, kol dar galima dirbti“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.
Vis dėlto ji ragino gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių šia kryptimi.
„Kai situacija darosi tokia įtempta, reikia pagalvoti dėl kelionių, dėl nebūtinų kelionių. Žinoma, kai yra būtinybė vykti kažkur, paskaičiuojama rizika ir vykstama, tačiau nebūtinų kelionių galima ir atsiskaityti“, – sakė ji.
Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti.
Kalbėdama apie karo regione perspektyvas, patarėja teigė, jog „politikų tikslas – padaryti viską, kad karo išvengtume“.
„Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti“, – teigė A. Skaisgirytė.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
Puolimas yra puolimas – NATO į jį turi reaguoti vienodai griežtai
Prezidento patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO karinis atsakas, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą, būtų vienodai griežtas, nepriklausomai nuo įsiveržimo masto.
„Puolimas yra puolimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė.
Anot jos, Vakarai turi kelias priemones Kremliaus karinėms intencijoms pažaboti – visų pirma taikytų itin griežtas ekonomines sankcijas režimui ir telktų gausias karines pajėgas bei ginkluotę arčiausiai Rusijos esančiose NATO narėse.
„Ekonominės sankcijos yra baudžiamoji priemonė už veiksmus, kurie mums nepriimtini. Kitas dalykas yra karinis, gynybinis pozicionavimasis. Čia jau kalbame apie visai kitokį priemonių arsenalą – apie ginkluotę, pasirengimą atgrasymui nuo agresyvių veiksmų“, – teigė A. Skaisgirytė.
Aktyvesnis NATO pajėgų dislokavimas rytinėje Aljanso dalyje, A. Skaisgirytės įsitikinimu, Maskvą atgrasytų efektyviau.
„Tai taip pat yra didžiulė poveikio priemonė, sakyčiau, netgi didesnė nei sankcijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečiui skirta konferencija
Ketvirtadienį Seime rengiama Šimtmečio konferencija, skirta paminėti Lietuvos ir Jungtinės Amerikos Valstijų diplomatinių santykių šimtmetį. ...
-
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankysis Suvalkų koridoriuje, aptars jo saugumą2
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. ...
-
I. Šimonytė: Lietuva pasirengusi stiprinti ekspertinę paramą Moldovai
Lietuva pasirengusi stiprinti jau teikiamą ekspertinę paramą Moldovai, šiai gavus kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą ir siekiant pilnateisės narystės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentų susitikimas vyks tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pusėje. ...
-
Viceministras M. Abukevičius: ES parama Ukrainai ginkluote turi būti didesnė ir efektyvesnė
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius trečiadienį su Europos išorinių veiksmų tarnybos generaliniu sekretoriumi Stafano Sannino aptarė Europos Sąjungos paramą Ukrainai ir pagrindinius šių metų darbus bei iniciatyvas ...
-
Naują gynybos susitarimą partijos žada pasirašyti liepos viduryje, LVŽS nedalyvaus
Dėl įvairių politinių įtampų įstrigusį naują parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketinama pasirašyti liepos viduryje. ...
-
G. Nausėda: energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos Moldovai itin svarbi
Siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) Moldova turės įgyvendinti daug reformų, o ypač jai svarbi energetinė nepriklausomybė, sako Lietuvos prezidentas, ...
-
A. Anušauskas: bepilotis „Bayraktar“ Ukrainai bus perduotas nedelsiant
Bepilotis karinis orlaivis „Bayraktar“ Ukrainai bus perduotas nedelsiant, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. ...
-
Lietuvoje viešinti Moldovos prezidentė: laisvė nėra savaime suprantama
Vilniuje viešinti Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) sako, kad Rusijos invazija Ukrainoje primena, jog laisvė nėra savaime suprantama. ...