„Siekdamas taikaus krizės sureguliavimo, prezidentas kviečia steigti nacionalinę susitaikymo tarybą. Kadangi režimas atsisakė eiti šiuo keliu, susitaikymo keliu, taryba būtų sudaryta iš visuomenės atstovų“, – pirmadienį po prezidento susitikimo su Seimo pirmininku, kelių komitetų ir frakcijų lyderiais žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, šį planą G. Nausėda penktadienį aptarė su Lietuvoje esančia Baltarusijos opozicijos kandidate prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja.

„Ponia Cichanouskaja kalbėjo, kad ji save mato kaip visuomeninę lyderę, kaip visuomeninio judėjimo vadovę, taip pat pasakė, kad ji pasirengusi kurti platesnę koaliciją iš visuomenės atstovų“, – teigė A. Skaisgirytė.

Taip pat ji informavo, jog Baltarusijos valdžia atmetė G. Nausėdos planą, siūlantį, jog Baltarusija turi nutraukti prievartos naudojimą prieš savo piliečius, paleisti visus suimtuosius, o prezidentas Aliaksandras Lukašenka turėtų sutikti sukurti nacionalinę tarybą, kuri suburtų valdžios ir pilietinės visuomenės atstovus.

„Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą“, – pranešė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, režimui pasiūlymą atmetus, toliau bus svarstomos sankcijos.

„Prezidentas nuosekliai pasisakė, kad sankcijos kaip instrumentas turi būti diskutuojamos. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms, tam nepavykus – nacionalinės (būtų skelbiamos – BNS)“, – tvirtino prezidento patarėja.

Savaitgalį režimas atmetė tarpininkavimo planą.

Partijų lyderiai ir laukia ES sprendimo, ir siūlo būti pavyzdžiu

Valdančiųjų atstovai taip pat teigia, kad dėl sankcijų svarbu sulaukti ES sprendimo.

„Aš manau, kad derybose su Europos Sąjunga, su lyderiais bus randamas bendras kelias – Lietuva gi to nepadarys viena, bus bendri sprendimai“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, nacionalinės tikslinės sankcijos būtų taikomos po Europos Sąjungos sprendimų.

„Lietuva, kaip geriau žinanti situaciją, galėtų pritaikyti tas asmenines sankcijas. Neformalioje vadovų taryboje (europinės sankcijos – BNS) jau buvo aptartos. Aš manau, kad per porą savaičių – bent kiek aš žinau, kiek kalbėjau su mūsų komisaru – gali būti. Juo labiau, kad tos sankcijos buvo naujas dalykas Ukrainos atžvilgiu, visi žino tuos mechanizmus“, – teigė jis.

Pasak G. Kirkilo, svarbi data yra rugsėjo 9-oji, kada baigiasi dabartinė Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kadencija.

„Neabejoju, kad iki to laiko sankcijos turi būti paskelbtos“, – teigė jis.

Tuo metu, pasak Seimo opozicijos lyderio konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva galėtų parodyti pavyzdį Vakarams.

„Dabar laukiame, kol sankcijas priims Europos Sąjunga. Aš manau, kad mes, turėdami Lietuvoje savo galiojantį Magnickio įstatymą, galime bent jau įtraukti žmones, kurie prisideda prie represijų, kad jie negalėtų atvykti į Lietuvą ir parodyti pavyzdį Vakarams, kaip galima efektyviai tokius dalykus daryti“, – sakė G. Landsbergis.

„Sakoma, kad laukiama Europos. Man rodosi, kad Europos galime laukti ilgai, tas sąrašas gali būti labai neišsamus. Lietuva gali padaryti tą jau šiandien“, – pridūrė jis.

Kandidatė į Baltarusijos prezidentus S. Cichanouskaja pirmadienį pareiškė esanti pasiruošusi tapti nacionaline lydere teisingų rinkimų organizavimo laikotarpiui.

Ji pažymėjo, kad neturėjo ir neturi jokių iliuzijų dėl savo politinės karjeros: „Nenorėjau būti politikė, bet likimas susiklostė taip, kad esu pasipriešinimo savivalei ir neteisybei priešakinėje linijoje. Likimas ir jūs, kurie manimi tikėjote, man suteikėte stiprybės.“

Baltarusijos valdžiai praėjusį pirmadienį paskelbus, kad A. Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo masiniai protestai, besitęsiantys iki šiol.

Protestuotojai buvo masiškai suimami – buvo sulaikyta apie 7 tūkst žmonių. Vaikydami protestuotojus Baltarusijos pareigūnai naudojo smurtą. Sulaikytieji pranešė apie mušimus ir kankinimus sulaikymo įstaigose.