„Labai gerai, kad yra tokie aiškūs, tikslūs ir griežti pasisakymai, kurie turėtų atgrasyti Rusiją nuo oro erdvės pažeidimų, bet procesas nėra toks paprastas, kaip mes įsivaizduojame, kad jei lėktuvas įskrenda ir iš karto į jį paleidžiamos raketos, tą irgi turime turėti omenyje“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė Deividas Matulionis.

„Gal nepopuliarus Lietuvoje, bet eskalacijos valdymas irgi yra svarbus dalykas“, – sakė jis.

Kiek anksčiau lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje perdavė Rusijai, kad bet koks į Lenkijos oro erdvę įskridęs rusų orlaivis ar raketa bus numušti.

„Į kiekvienos šalies oro erdvę įskridusio objekto numušimo klausimas pirmiausia yra nacionalinės kompetencijos klausimas. NATO lygiai taip pat galėtų imtis konkrečių veiksmų, jeigu konstatuojama, kad yra grėsmė“, – kalbėjo D. Matulionis.

Jis pažymėjo, kad oro erdvės pažeidimų ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione per kelis metus buvo „ne vienas, o keliasdešimt“.

NATO šalyse vykdomos oro policijos naikintuvai kiekvieną savaitę po kelis kartus kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.

Lietuvos pareigūnai yra išreiškę norą, kad oro policijos misija taptų oro gynybos misija, taip rytinėms NATO šalims suteikiant daugiau gynybinių pajėgumų.

Aljansas, reaguodamas į pasikartojančius oro erdvės pažeidimus, paskelbė apie misiją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).

Nepaisant to, praėjusį penktadienį trys rusų MiG-31 naikintuvai apie 12 minučių skraidė Estijos oro erdvėje.