Pasak jo, Lietuvai būtų sunkiau dislokuoti karius užsienyje, jeigu priimant sprendimą šiuo klausimu būtų žinoma apie tiesiogiai šaliai kylančias grėsmes.
„Be jokios abejonės, taip vadinamoms pafrontės valstybėms šis klausimas karių siuntimo yra daug sudėtingesnis, negu toms, kurios grėsmės atveju būtų šiek tiek toliau, tačiau (...) mes Ukrainą rėmėme, remiame ir nekeičiame ketinimo ją remti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
„Šiuo atveju per anksti atsakyti, siųs Lietuva ar nesiųs (karius – BNS). Toks veiksmų variantas nėra atmetamas ir vienas iš klausimų, kuris yra sprendžiamas, yra ir Lietuvos saugumas. Jeigu nebus tos akivaizdžios grėsmės, kuri gali iškilti nedelsiant, šis faktorius nebus lemiamas. Jeigu, neduok Dieve, atsirastų nedelsiamos grėsmės pavojus, tai reikėtų pasvarstyti ir tai, be jokios abejonės, darytų įtaką mūsų sprendimui“, – pridūrė jis.
Taip M. Česnulevičius kalbėjo prezidentui pirmadienį pareiškus, kad Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos.
Didžiųjų Europos šalių lyderiai Londone savaitgalį įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
Visgi, pasak M. Česnulevičiaus, daug kas apie galimą misiją išlieka neaišku, įskaitant, koks būtų tikslus jos mandatas, kokios joje dalyvautų šalys.
„Tai iš tikrųjų padėtų sprasti, koks galėtų būtų ir Lietuvos galimas indėlis. Šiuo metu jokie variantai nėra atmetami“, – sakė prezidento patarėjas.
Gali būti pasirinktas ir variantas, kad taikos sulaužymo atveju Amerika imsis kažkokių veiksmų.
„Žinant visas aplinkybes, visus modalumus galimos taikos misijos, bus svarstoma, kaip ir Lietuva galėtų prie to prisidėti, bet šiandien per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius ar kitas konkrečias aplinkybes, kurios šiuo metu yra nežinomos“, – kalbėjo jis.
Europos šalims tikintis, kad taikos užtikrinimo misijai paramą suteiks ir Jungtinės Valstijos, M. Česnulevičius sakė, kad tai jos galėtų padaryti ir tiesiogiai nedislokavusios karių Ukrainoje.
„Parama gali pasireikšti žvalgybinėmis platformomis ir žvalgybine informacija. Gali būti pasirinktas ir variantas, kad taikos sulaužymo atveju Amerika imsis kažkokių veiksmų. Amerika gali remti vienokiais ar kitokiais pačiais įvairiausiais būdais. Tą užsitikrinti yra ir mūsų, ir Europos vienas iš tikslų“, – teigė patarėjas.
Briuselyje kiek vėliau šią savaitę vyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptariamos galimos Europos saugumo garantijos Kyjivui ir siekiama susitarti dėl naujo ginkluotės paketo.
